Mokslininkai atliko pirmąjį mūsų galaktikos planetų surašymą. Skaičiai – astronominiai: Paukščių Take sukasi mažiausiai 50 milijardų planetų. Bent 500 milijonų iš šių planetų yra zonoje, kur temperatūra yra nei per aukšta, nei per žema, kad galėtų egzistuoti gyvybė.
Tokie duomenys buvo išvesti remiantis stebėjimais, kuriuos atliko NASA teleskopas „Kepler“, skirtas į Žemę panašių planetų paieškai. Šis teleskopas planetas pastebi tada, kai jos praskrieja tarp Žemės ir žvaigždės, aplink kurią sukasi. Pasak „Kepler“ misijos vadovo Williamo Boruckio, astronomai pirmiausia įvertino, kiek planetų „Kepler“ užfiksavo 2009 metais, o tada apskaičiavo tikimybę kiekvienai žvaigždei turėti savų planetų.
Iki šiol „Kepler“ mūsų galaktikoje yra radęs 1235 planetas, iš kurių 54 yra vadinamojoje gyvybės zonoje. Palydovas pačių planetų netyrinėja, tačiau jis leidžia astronomams geriau suprasti, kiek į Žemę panašių pasaulių galėtų egzistuoti Paukščių Take. Prietaisas stebi vieną keturišimtąją nakties dangaus dalį, ir pagal joje pastebėtus dangaus kūnus mokslininkai daro platesnes prielaidas.
W. Boruckio ir kolegų skaičiavimais, bent po vieną planetą turi kas antra žvaigždė, o viena iš 200 žvaigždžių turi planetą gyvybės zonoje. Tai patys kukliausi skaičiavimai, nes žvaigždės gali turėti ir po keletą planetų, o „Kepler“ teleskopas dar neįžiūri planetų, kurios yra tolėliau nuo žvaigždės. Pavyzdžiui, jeigu prietaisas būtų už 1000 šviesmečių nuo Žemės ir pastebėtų praskrendančią Venerą, tikimybė, kad jis pastebės ir Žemę, yra viena iš aštuonių.
Kad numatytų bendrąjį planetų skaičių, mokslininkai įvertino, kaip dažnai planetų pasitaikydavo „Kepler“ stebimame plote, o tada atsižvelgė į tai, kiek žvaigždžių dega Paukščių Take.
Ilgai buvo manoma, kad mūsų galaktikoje egzistuoja apie 100 milijardų žvaigždžių, tačiau praėjusiais metais JAV Yale universiteto mokslininkas patikslino šį skaičių iki maždaug 300 milijardų.
Ir visa tai – Paukščių Take. Mokslininkų skaičiavimais, visatoje egzistuoja 100 milijardų galaktikų.
W. Boruckio teigimu, nauji skaičiavimai skatina galvoti apie gyvybę už Žemės ribų: „Sekantis klausimas: kodėl jie mūsų neaplankė?“.
