Kiek didelė Visata, kurioje mes gyvename? Žinome, kad jai, ko gero, yra 13,7 mlrd. metų. Tad, iš pirmo žvilgsnio, neturėtume tikėtis išvysti objektų, esančių toliau nei 13,7 mlrd. šviesmečių. Tačiau tai netiesa. Naujų matematinių skaičiavimų duomenimis, kosminė erdvė yra 250 sykių didesnė už regimąją Visatą.
Technologyreview.com teigiama, kad fotonai kosminės kilmės mikrobangų fonu iki Žemės yra įveikę solidžius maždaug 45 mlrd. šviesmečių. Vadinasi, Visatos skersmuo gali būti mažiausiai 90 mlrd. šviesmečių.
Tačiau tai nėra didžiausias tikėtinas Visatos dydis. Mėgindami nustatyti Visatos išlinkį ir dydį, kosmologai taiko įvairius matematinius duomenų analizės modelius. Kokia yra Visatos forma – plokščia ar sferiška, baigtinė ar begalinė – mokslininkai tik spėlioja.
Oksfordo universiteto kosmologui Mihranui Vardanjanui (Mihran Vardanyan) su kolegomis pavyko tai, kas akivaizdu, tačiau gana keblu: pritaikę sudėtingą matematinį modelį (Bajeso vidurkio modelį – angl. k. „Bayesian model averaging“), jie išvedė rezultatų, gautų pritaikius ankstesnius analizės metodus, vidurkį. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, Bajeso vidurkis yra sudėtingas, tačiau jis supaprastina kitų sudėtingų modelių rezultatus.
Ir koks gi tas gautasis rezultatas? Tyrėjai apskaičiavo, kad Visatos išlinkis yra griežtai susietas su verte, artima nuliui, o tai reiškia, kad Visata, tikėtina, yra plokščia. Be to, ji yra 250 kartų didesnė nei ji atrodo vaizde, kurį yra perteikęs orbitinis teleskopas „Hubble“.
