Daugėja įrodymų, kad gyvybę Žemėje galėjo pasėti medžiagos iš asteroidų ir kometų, praneša BBC.
Ankstesni tyrimai parodė, kaip amino rūgštys, svarbiausios gyvybės sudedamosios medžiagos, galėjo susiformuoti kitose kosmoso vietose. Šios molekulės gali būti dviejų skirtingų rūšių, tačiau gyvybė Žemėje išskirtinai naudoja tik vieną jų.
Tačiau naujas tyrimas rodo, kad aplink tolimą žvaigždę esančios sąlygos gali skatinti antrojo tipo molekulių susidarymą.
Amino rūgštys – spiralės formos molekulės, kurios gali būti susijusios į dešinę arba į kairę pusę. Tačiau gyvybė Žemėje be jokių išimčių naudoja į karę susisukusių molekulių tipą.
1952 metais atliktas eksperimentas parodė, kaip kibirkštis paprastų cheminių elementų mišinyje, reprezentuojančiame pirmykštę Žemę, gali suformuoti amino rūgštis, tačiau kaip ir daugelio kitų eksperimentų metu, tą kartą taip pat susiformavo vienodas į kairę ir į dešinę susisukusių molekulių skaičius.
Idėja, kad amino rūgštys į Žemę galėjo atkeliauti su meteoritais, kurie susidaro iš kometų ir asteroidų, tapo dar viena tyrimų kryptimi. Meteoritų tyrimuose netgi aptiktas kairinių amino rūgščių perviršis.
Praėjusią savaitę tyrimą atlikęs NASA astrobiologas Danielis Glavinas ir jo kolegos pranešė, kad tokių perviršinių molekulių šeimininkais galėtų būti įvairių rūšių meteoritai.
Tačiau vis dar reikėjo nustatyti mechanizmą, lemiantį, kodėl kosmose susidarė daugiau kairinių molekulių, kurios vėliau nugabentos į Žemę.
Tačiau dabar Uwe Meierhenrichas iš Nice Sophia Antipolis universiteto su kolegomis teigia nustatę būdą, kuriuo tokia simetrija galėtų būti sugriauta.
Jie tyrė kelis ledo medžiagos gabalus, kuriuose buvo keletas paprastų molekulių: vandens, metanolio ir amoniako, medžiagų, iš kurių gali susidaryti amino rūgštys. Tuomet mokslininkai šiuos ledo gabalus apšvietė ultravioletine šviesa, kuri buvo apskritimiškai poliarizuota.
Žinoma, kad apskritimiškai poliarizuojama aplink besiformuojančias žvaigždes esanti šviesa, mat ji praeina pro didelius dulkių dalelių debesis, kurie susikaupia dėl magnetinio lauko.
Eksperimentai parodė, kad paveikus apskritimiškai poliarizuota šviesa, susidarė ir kairinio ir dešininio tipo amino rūgštys, tačiau kairinio tipo buvo maždaug 1 proc. daugiau.
Tokio lygio perviršį D. Glavinas ir jo kolegos aptiko Žemėje rastuose meteorituose. Be to, šis mechanizmas – įtinamas argumentas, bandant įrodyti, kad pirmosios amino rūgštys Žemėje yra nežemiškos kilmės.
„Šis perviršis yra gana įdomus. Kažkaip turėjome sugriauti simetriją, tai labai svarbu. Tačiau kaip tai paradyti. Tai vienas svarbiausių klausimų: ar gyvybė atsitiktinai renkasi vieną, o ne kitą tipą? Ima panašėti, kad šiek tiek padėjo ir Gamta“, – „BBC News“ kalbėjo D. Glavinas.
Tačiau mokslininkas pažymėjo, kad šios molekulės gali keisti savo formą, o nevienodas abiejų tipų molekulių skaičius bėgant laikui vėl išsilygins. Šis procesas vadinamas racemizacija.
Tad, anot jo, norint sutvirtinti idėją, kad gyvybė Žemėje gimė tuomet, kai į ją pateko nežemiškų medžiagų, reikia surasti mechanizmą, kuris padėtų nevienodą molekulių skaičių išlaikyti ilgoje kelionėje iš tolimos žvaigždės.
Paieška archyve
