2007 m. spalį visą pasaulį nustebinusį netikėtą Holmso kometos nušvitimą lėmė jos viduje susikaupusių anglies monoksido dujų sprogimas. Jis įmanomas ir vėl, kometai grįžus 2014 metais, teigia Lenkijos mokslininkai.
Prieš daugiau kaip tris metus 1892 m. atrastos Holmso kometos spindesys buvo išaugęs apie 500 tūkst. kartų, o šviesulio skersmuo trumpam pranoko net Saulę, šitaip sukeldamas ne tik astronomų, bet ir kiekvieno reginį mačiusio žmogaus nuostabą. Mokslininkai spėjo, kad kometos „nušvitimą“ lėmė po jos paviršiumi susikaupusios įvairios suledėjusios dujos, kurios atšilo dangaus kūnui artėjant prie saulės.
Tačiau įvairias kompiuterines simuliacijas atlikę Lenkijos geofizikai – Konradas Kossackis iš Varšuvos universiteto bei Slawomira Szutowicz iš Lenkijos mokslų akademijos – teigia, kad tokiam sprogimui pakankamai energijos galėjo suteikti būtent anglies monoksido dujos, skelbia „Wired“. Mokslininkų teigimu, smalkėmis vadinamų dujų slėgis kometos branduolyje gali siekti 10 kilopaskalių – tiek gali pakakti trapaus kometos branduolio „išsprogdinimui“.
Sprogimai Holmso kometoje buvo įvykę ir 1892 bei 1993 m. Visi trys sprogimai įvyko praėjus maždaug 200 dienų nuo kometos arčiausio priartėjimo prie Saulės. Lenkijos mokslininkų bei ši informacija gali padėti apskaičiuoti, kiek energijos reikia kometos sprogimui bei ar ji vėl sprogs grįžusi į mūsų akiratį 2014 m. Holmso kometa Saulę apskrieja kartą per 7 metus.
