Studija teigia, kad nuo 2030 metų įmanoma naudotis tik atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Pavertus skaičiais, tai reikštų, kad reikės maždaug keturių milijonų 5 MW galios vėjo jėgainių, 1,7 milijardo 3 kW ant stogų montuojamų Saulės modulių ir devyniasdešimt tūkstančių 300 MW galios Saulės energijos elektrinių.
Studijos autoriai Markas Delucchi ir Markas Jacobsonas savo darbe, kuris publikuojamas žurnale „Energy Policy“, teigia įrodę, kad atsinaujinančių energijos šaltinių yra pakankamai tam, kad nuo 2030 metų imti naudoti tik juos.
Mokslininkai į savo skaičiavimus neįtraukė iškastinio kuro, biomasės bei atominės energijos, o skaičiavo tik Saulės, vėjo, potvynių, bangų bei geoterminės energijos išteklius.
Nors biomasė šiuo metu yra viena iš populiariausių alternatyvios energijos rūšių, studijos autorių teigimu ji sukelia oro užterštumo bei žemės naudojimo problemų, todėl ateityje jos dalis turėtų mažėti.
Šiuo metu iškastinis kuras teikia maždaug 80 procentų visos pagaminamos energijos, atominė energetika – 6 procentus.
Tačiau studijos autoriai pabrėžia, jog norint, kad ši vizija taptų realybe, turi įvykti nemažai pasikeitimų.
Vienas iš jų – technologinis: vėjo jėgainės turi būti gerokai galingesnės nei dabartinės, tačiau Vokietija jau turi tokią technologiją: pirmas 5 MW jūrines vėjo turbinas ji pagamino 2006 metais, Kinija – 2010 metais.
Kol kas yra veikiančios tik kelios dešimtys galingesnių Saulės energijos elektrinių, bet jų parkas greitai plečiasi.
Mokslininkų nuomone, visos pagrindinės technologijos tam, kad nuo 2030 metų pradėti naudoti tik atsinaujinančius energijos šaltinius, jau sukurtos, nebent tik trūktų retųjų žemės metalų, tokių kaip neodimis, naudojamas galingų magnetų gamybai, tačiau galima padidinti jų gavybą ar sukurti technologijas, kurioms šių metalų nereikėtų.
Mokslininkų išvada yra vienareikšmė – „žaliosios“ energijos Žemėje yra pakankamai, tačiau yra dar viena didelė kliūtis – politiniai sprendimai ir interesai, kurie gali tapti butelio kakleliu, stabdančiu šį procesą.
