Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos mokslo taryba prieš pusantrų metų perėmusi atsakomybę dėl mokslinių tyrimų Lietuvoje finansavimo, šiandien vis dar stokoja atsakomybės ir atskaitomybės. Tokios sisteminės mokslo politikos klaidos pasekmė – nukenčiantys perspektyvūs tyrėjai ir diskredituojamas konkursinis mokslinių tyrimų finansavimo modelis.
Pagrindine mokslinius tyrimus finansuojančia organizacija Lietuvos mokslo taryba (LMT) tapo prieš pusantrų metų, priėmus naująjį mokslo ir studijų įstatymą. Esminis tada įvykęs pokytis – įgyvendinta idėja taikyti konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą. Tačiau panašu, kad vakarietiškam finansavimo modelio įgyvendinimui tinkamai pasiruošta nebuvo.
„Neaiškiai apibrėžtos atsakomybių ribos, mokslo politiką formuojančių institucijų nesusikalbėjimas, biurokratų aplaidumas keičiant konkursų sąlygas ir anuliuojant rezultatus jiems įvykus – visa tai diskredituoja gerą idėją. Rezultate labiausiai nukenčia perspektyvūs tyrėjai, vilkinamas mokslinių tyrimų projektų įgyvendinimas. Manome, jog reikėtų pradėti svarstyti LMT atskaitomybės ir atsakomybės už veiklos rezultatus klausimą“, – teigia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vicepirmininkas dr. Tomas Žalandauskas.
Jo teigimu, dabartinė praktika rodo, Lietuvos mokslo tarybos, kurios steigėjas yra LR Seimas, veiklos stebėsenos ir rezultatų kontrolės mechanizmas nepakankamai įpareigoja ją dirbti rezultatyviai ir efektyviai.
„Akivaizdu, kad veikiant dabartinei sistemai, kai LR Švietimo ir mokslo ministerija nėra tiesiogiai atsakinga už Lietuvos mokslo tarybos veiklos rezultatus, nėra ir aiškaus intereso bei realių svertų ją kontroliuoti, belieka atsiprašinėti“, – įsitikinęs dr. Tomas Žalandauskas.
Atskaitomybės trūkumą iliustruoja ir faktas, jog pagal visuotinės dotacijos priemonę numatyti beveik pusšimtis aukšto lygio mokslinių tyrimų, turėję startuoti dar pernai, lieka nepradėti. Dar 2009-aisiais, pasirašius trišalę sutartį tarp LMT, Lietuvos švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijos, planuota reikšmingiems mokslininkų sumanymams įgyvendinti pagal visuotinės dotacijos priemonę skirti 120 mln. litų, tačiau jau 2009–2010 m. moksliniams tyrimams turėję būti paskirti ir panaudoti 40 mln. litų – vis dar laukia, kol pusmetį užsitęsę biurokratiniai nesusikalbėjimai bus išspręsti. Panašiai tvarkomasi buvo ir su podoktorantūros stažuočių programa, kuomet pusšimtis jaunųjų mokslininkų buvo palikti laukti nežinioje ilgiau nei pusmetį.
„Dabartinę padėtį, kuomet dėl biurokratinių suvaržymų ir kelių institucijų nesusikalbėjimo nepanaudojama tokia progresyvi priemonė kaip visuotinės dotacijos ir tarptautiniu mastu demonstruojamas šalies atsainus požiūris į mokslą, galima vadinti absurdiška. Nusivylimą kelia ir faktas, jog nei LR Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Seimo kontrolierius ar LR Švietimo ir mokslo ministerija kol kas nesiėmė kryptingų veiksmų skubiai pataisyti situaciją“, – atkreipia dėmesį LJMS pirmininkas dr. Piotras Cimmperman.
LJMS ragina visuotinės dotacijos priemonės įgyvendinimą koordinuojančias institucijas greičiau susitarti, nes tolimesnis delsimas gali būti pražūtingas didžiausio masto moksliniams tyrimams, kuriems būtinas sutelktas sistemingas kelerių metų darbas.
