Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 17 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 17 d. 13:30
Juodasis penktadienis: kaip nesumokėti už „nuolaidas“ savo asmens duomenimis?
Lapkričio 17 d. 10:22
Netrukus jūsų automobilis be interneto nevažiuos?
Lapkričio 16 d. 16:31
Testas ar įspėjimas? „Google“ tikrina, kokį poveikį turės ES naujienų pašalinimas iš paieškos
Lapkričio 16 d. 13:53
Ateities tendencijos: kaip skaitmeniškumas keičia meno suvokimą?
Lapkričio 16 d. 10:11
Kokybės dienos proga VDU vyko diskusija apie dirbtinį intelektą ir inovatyviausiųjų apdovanojimai
Lapkričio 15 d. 20:30
Vilniečių sukurtas 3D įrankis keičia karo nuniokotus Ukrainos miestus
Lapkričio 15 d. 17:22
„Twitter“ alternatyvų paieškos tęsiasi: ką renkasi lietuviai?
Lapkričio 15 d. 14:34
„YouTube“ atsinaujina iš esmės: nepraleiskite aktualių patobulinimų
Lapkričio 15 d. 11:15
Lietuvių mėgstamiausias slaptažodis – „qwerty123“
Lapkričio 15 d. 08:16
Jeigu jūsų telefono baterija išsikrauna greičiau nei norėtumėte – rekomenduojame peržiūrėti šiuos patarimus
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Elektrinį laidumą gali nulemti stipri sukinio ir orbitos sąveika

Publikuota: 2011-01-11 18:01
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©MokslasPlius.lt
Inf. šaltinis: MokslasPlius.lt

Japonijos tyrėjai atskleidė, kodėl stroncio iridžio oksidas Sr2IrO4, iki tol laikytas kuo tikriausiu laidininku, iš tikrųjų yra izoliatorius. Manoma, kad įdomios šio pereinamojo metalo oksido elektrinės savybės gali padėti pamatus naujoviškų elektroninių prietaisų arba superlaidininkų sukūrimui.

Pagrindinis skirtumas tarp elektrinio laidininko ir izoliatoriaus yra tas, jog pastarajame elektronai negali laisvai judėti po visą kristalą. Taip nutinka dėl to, kad izoliatoriai savo energijos spektre turi vadinamąjį draudžiamosios energijos tarpą, kurio elektronai negali įveikti. Hirošis Vatanabis (Hiroshi Watanabe), Tomonoris Širakava (Tomonori Shirakava) bei Seijis Junokis (Seiji Yunoki), dirbantys RIKEN institute bei Japonijos mokslo ir technologijos agentūroje, parodė, kaip draudžiamosios energijos tarpas susidaro stroncio iridžio okside. Kiek anksčiau kiti RIKEN instituto tyrėjai nustatė, jog šis junginys yra izoliatorius.

Sr2IrO4 priklauso oksidų šeimai, kurios pagrindą sudaro pereinamieji metalai, turintys didelius atominius skaičius. Tokiuose pereinamuosiuose metaluose kaip, pavyzdžiui, nikelyje, varyje arba kobalte, elektronai tarpusavyje itin stipriai sąveikauja, todėl ši sąveika lemia superlaidumo arba magnetizmo susidarymą.

Junginiuose, kurių sudėtyje yra sunkesnių pereinamųjų metalų, išoriniai elektronai aplink atomą skrieja vadinamajame 5d elektronų sluoksnyje, esančiame ganėtinai toli nuo branduolio. Elektronai, priklausantys šiam sluoksniui, pasižymi neįprastai stipria sąveika tarp savo vidinės magnetinės savybės, vadinamos sukiniu, ir orbitinio judesio kiekio momento, nusakančio judėjimą aplink atomo branduolį. Šios sukinio ir orbitos sąveikos energija savo dydžiu prilygsta elektrono judėjimo energijai arba energijai, susidarančiai dėl elektrostatinės elektronų tarpusavio stūmos. Pasak tyrimui vadovavusio S. Junokio, tokia stipri sukinio ir orbitos sąveika turi didžiulės įtakos medžiagos elektroninėms savybėms. „Iš esmės 5d elektronų sistemose dėl itin trapaus šių trijų svarbiausių energijų balanso fizikine prasme gali nutikti bet kas“.

Elektrinį laidumą gali nulemti stipri sukinio ir orbitos sąveika
Sr2IrO4 energijos būsenos. Kairėje pusėje pavaizduotas visų apskaičiuotų elektroninių būsenų spektras. Draudžiamosios energijos tarpas (Y ašis) aiškiai matomas elektronams judant visomis kristalografinėmis kryptimis (X ašis). X ašies raidės žymi specifines kristalografines kryptis. Dešinėje pusėje pavaizduotas elektroninės būsenos, kurios dėl sukinio ir orbitos sąveikos sukuria draudžiamosios energijos tarpą.

Kaip šis energetinis balansas pakeičia elektronų elgesį stroncio iridžio okside tampa aišku panagrinėjus tyrėjų skaičiavimus. Pasirodo, jog stipri sukinio ir orbitos sąveika kai kurias elektronines būsenas pastumia į didesnių energijų sritį, todėl tarp elektroninių būsenų susidaro pakankamai platus draudžiamosios energijos tarpas.

Ne ką mažiau svarbu ir tai, jog mokslininkų skaičiavimai padeda atskleisti įdomią sąsają su aukštatemperatūrių puslaidininkių šeima, pasižyminčia panašiu draudžiamosios energijos tarpu. Šiose medžiagose superlaidumas gaunamas į jas įterpus papildomų atomų, dėl kurių susidaro tam tikras elektronų perteklius. Dabar tyrėjai bando išsiaiškinti, ar toks mechanizmas negalėtų suveikti ir Sr2IrO4 atveju. „Jeigu kam nors pavyktų pasiekti, jog Sr2IrO4 taptų superlaidus, tai būtų tikras perversmas, – priduria S. Junokis. – Tikimės, kad mūsų skaičiavimai pravers eksperimentuotojams“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Potvyniai nesferiškuose dangaus kūnuose

Žemėje potvynius kelia Mėnulio ir Saulės gravitacija, tiksliau sakant – jos skirtumai vienoje ir kitoje Žemės pusėse. Kiti dangaus kūnai irgi patiria potvynius, tik neretai ten „tvinsta“ ledas ar net uolienos.

Marso pluta – druskinga ir kieta

2018 metais Marse nusileido NASA zondas „InSight“ – pirmasis zondas, skirtas kitos planetos gelmių procesams tirti. Vienas iš jo prietaisų buvo jutiklis, skirtas matuoti šilumos tėkmę per Marso plutą. Prietaisas turėjo įsigręžti penkis metrus į planetos plutą; deja, pavyko pasiekti tik 40 centimetrų gylį. Nepaisant to, surinkti duomenys padeda atskleisti daug įdomybių apie Marso plutą.

Radijo žybsniai – masyviose galaktikose

Greitieji radijo žybsniai (FRB) yra milisekundžių trukmės energingi radijo spinduliuotės pliūpsniai. Jie atsklinda iš už mūsų Galaktikos ribų. Manoma, kad juos skleidžia magnetarai – ypatingai stiprų magnetinį lauką turinčios neutroninės žvaigždės.

2024 m. lapkritis
2024-11-14 15:23
Masinančios antraštės – evoliuciniai mūsų smegenų spąstai, arba kodėl vartojame per daug informacijos
2024-11-14 13:17
Senovinio Marso vandenyno istorija
2024-11-13 21:04
Membraniniai kosminiai teleskopai
2024-11-10 09:13
Net trys KTU jaunosios tyrėjos – pasauliniame mokslinių tyrimų „pičų“ pusfinalyje
2024-11-09 12:26
Geresni erdvėlaivių varymo algoritmai
2024-11-07 13:24
Lietuvos tyrėjos – Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės
2024 m. spalis
2024-10-30 10:26
Prasilenkiantys magnetiniai laukai Saulėje
2024-10-28 07:05
Išmanioji tekstilė: ar Jūsų drabužiai yra atsparūs elektromagnetinei spinduliuotei?
2024-10-23 13:22
Gama žybsniai išaiškins pirmąsias galaktikas?
2024-10-22 19:12
Išskrido „Europa Clipper“
2024-10-20 11:23
Vytauto Didžiojo universitetas išrinktas būsimo MIT MISTI programos konsorciumo Lietuvoje koordinatoriumi
2024-10-20 08:04
Lietuvos astronomų tyrimas sudomino „Forbes“: juo siekiama išsiaiškinti cheminės sudėties tarp planetų ir jas galinčių suformuoti žvaigždžių ryšį
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama