Profesorius Darylas Bemas teigia, kad per devynis eksperimentus, atliktus su Cornello universiteto studentais per paskutinius dešimt metų, surinkti duomenys paremia jo argumentą, jog egzistuoja ekstrasensinis suvokimas, praneša „Daily Telegraph“.
Viename eksperimente buvo apsuktas paprastas atminties testas, per kurį žmonės paprastai lengviau atsimena tam tikrą žodžių rinkinį (paimtą iš didesnio teksto), į kurį jie sutelkia dėmesį.
Šioje versijoje studentams buvo parodyti 48 daiktavardžiai, paimti iš maisto, gyvūnų, profesijų ir drabužių kategorijų. Žodžiai buvo rodomo ekrane po tris sekundes, o studentų buvo prašoma įsivaizduoti parašytą daiktą. Po to jiems pateiktas netikėtas atminties testas, per kurį jiems reikėjo atsiminti kaip įmanoma daugiau žodžių.
Tuomet jų kompiuteris atsitiktinai parinko po šešis žodžius iš kiekvienos minėtų keturių kategorijų, o šie 24 daiktavardžiai pasirodė ekrane.
Studentų buvo prašoma spustelti 6 „maisto“ žodžius, po paspaudimo paraudonavusius. Tuomet jiems reikėjo surinkti klaviatūra šiuos žodžius į ekrane esančias tuščias vietas. Jie tai turėjo atlikti su visomis keturiomis daiktavardžių kategorijomis.
Prof. D. Bemas nustatė, kad per pirmą netikėtą testą studentai dažniausiai „prisimindavo“ žodžius, kuriuos vėliau gaudavo per atsitiktinį žodžių pateikimą. „Rezultatai rodo, kad norint įsiminti žodžių rinkinį po prisiminimo testo, iš tiesų, reikia grįžti atgal laike, kad būtų užtikrintas šių žodžių atsiminimas“, – sakė jis.
Kitame eksperimente buvo apsuktas paprastas vaizdų testas. Originalioje versijoje dalyviams parodomas staigus tikslinis vaizdas, momentaliai pasirodantis kompiuterio ekrane. Jiems tada rodomi du paveikslai, iš kurių vienas ir yra tas tikslinis, ir liepiama pasirinkti labiau patinkantį. Dažniausiai jie pasirenka anksčiau matytą tikslinį atvaizdą.
Tuo tarpu D. Bemo versijoje dalyviams iš pradžių reikėdavo pasirinkti mėgstamą vaizdą prieš atsitiktinį momentinį vaizdo rodymą. Jis išsiaiškino, kad studentai iš anksto 53 proc. atvejų rinkosi tokį vaizdą, kuris vėliau buvo parodytas kaip tikslinis. Dar kitame teste 100 studentui buvo pristatytas kompiuterio ekranas, rodantis dvi užuolaidas. Jiems buvo pasakyta, kad galbūt erotinio pobūdžio nuotrauka slypi už vienos užuolaidos, ir jiems reikėtų atspėti, už kurios.
Profesorius nustatė, kad 53 proc. atvejų studentai teisingai atspėdavo, kuri nuotrauka yra erotinė. Tuo tarpu paprastos nuotraukos buvo pasirenkamos 50 proc. atvejų.
Nors 3 proc. skirtumas yra nedidelis, D. Bemas teigia, jog studentai nuolat viršydavo tą vidurkį, kai reikėdavo rasti erotines nuotraukas.