Naujasis teleskopų tinklas leis astronomams pamatyti, kaip visatoje gimė pirmosios žvaigždės ir galaktikos.
Naudodami naujo tipo teleskopą, kuris aptinka iš kosmoso sklindančius žemo dažnio radijo signalus, mokslininkai tikisi pažvelgti giliau į kosmoso platybes bei pamatyti įvykius, nutikusius dar ankstyvesnėje visatos praeityje, praneša telegraph.co.uk.
Europoje išdėstytas 77 naujų teleskopų tinklas bus sujungtas su dviem radijo teleskopais, esančiais pietų pusrutulyje. Naudodamiesi jais astronomai tikisi aptikti užuominų, padėsiančių jiems suprasti, kaip iš atvėsusių dujų debesies, po Didžiojo sprogimo sudariusio visatą, susiformavo žvaigždės ir galaktikos.
Teleskopai taip pat leis mokslininkams per vieną naktį išžvalgyti didesnę dangaus dalį ir taip padidins galimybes aptikti iki šiol nepastebėtus objektus.
„Gebėjimas aptikti žemo dažnio radijo bangas reiškia, kad mes galime pažvelgti giliau į kosmosą nei bet kada anksčiau. Be to, galėsime atlikti pirmuosius laikotarpio, vadinamo rejonizacijos epocha, tyrimus. Šiuo laikotarpiu visata ištrūko iš taip vadinamųjų tamsiųjų laikų, trukusių milijardą metų po Didžiojo sprogimo, tuomet susiformavo pirmosios žvaigždės ir galaktikos“, – kalbėjo projekto vadovas Robas Fenderis iš Southhamptono universiteto.
„Pažvelgę taip toli į praeitį mes tikimės daugiau sužinoti, kas tai nulėmė ir kaip atrodė šios ankstyvosios visatos dalys. Žemo dažnio radijo bangos leidžia mums matyti pro tarpžvaigždines dujas, kurios užtemdo didžiąją tolimiausių visatos vietų dalį, taigi galėsime aptikti tolimiausias galaktikas“, – pridūrė jis.
Dabartinės ankstyvosios visatos teorijos tvirtina, kad po Didžiojo sprogimo buvo sukurtas pirmapradė medžiaga, kuri palaipsniui per milijoną metų atvėso, o visata tapo tamsi ir šalta. Po kelių šimtų milijonų metų, pradėjo formuotis pirmieji atomai, davę pradžią pirmosioms žvaigždėms ir tamsiosioms skylėms. Iš jų sklindanti šviesa sukūrė energiją, kuri visoje visatoje sukėlė grandininę kūrimo reakciją.
Radijo bangas sukuria dideli, intensyvūs kosminiai įvykiai, tokie kaip sprogstančios žvaigždės ir juodosios skylės, išskiriančios didžiulius energijos kiekius. Kosmoso gilumoje ieškodami šios energijos pėdsakų, astronomai tikisi pamatyti, kaip susiformavo vienos pirmųjų žvaigždžių ir galaktikų.
Radijo teleskopai jau naudojami aukšto dažnio radijo bangoms aptikti. Taip atrasti pulsarai ir kvazarai. Tačiau žemo dažnio radijo bangos gali keliauti daug toliau, taigi naujasis detektorių tinklas, vadinamas „Lofar“, leis astronomams stebėti tolimiausius visatoje esančius objektus.
Didžiojoje Britanijoje jau baigta pirmojo „Lofar“ teleskopo statyba, šalyje planuojama pastatyti dar keturis. Dar 48 teleskopai statomi ar beveik pastatyti kitose Europos šalyse.
Žemo dažnio teleskopų tinklas susideda iš eilės antenų, pastatytų visoje Europoje, o pirmoji iškilo Nyderlanduose. Kompiuterinė įranga padeda filtruoti foninius televizijų ir antžeminių radijo transliacijų radijo signalus bei leidžia astronomams nukreipti teleskopus į norimą dangaus sritį.
Kai sistema bus sukurta, duomenys iš 15 tūkst. antenų Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Švedijoje bus siunčiami į šiaurės Nyderlanduose įsikūrusi centrą, o tuomet juos analizuos astrofizikai.
Dar vienas radijo teleskopas statomas Pietų Afrikos Šiauriniame kyšulyje. Šis teleskopas bei teleskopas „Aakap“, esantis vakarų Australijoje, leis astronomams stebėti pietų pusrutulio dangų. Šie du teleskopai veiks aukštesniu dažnių ir leis mokslininkams detaliau patyrinėti naudojant „Lofar“ aptiktus objektus.
