Mokslininkai tvirtina aptikę įrodymų, kad tolimoje praeityje mūsų visata buvo susidūrusi su paralelinėmis visatomis.
Tai jie pareiškė ištyrę kosminę elektromagnetinę foninę spinduliuotę, likusią po Didžiojo sprogimo, praneša britų „Daily Mail“.
Jie tvirtina radę įrodymų, kad spinduliuotėje esančios keturios žiedinės struktūros yra „kosminiai nubrozdinimai“, atsiradę tose vietose, kur mūsų visata mažiausiai keturis kartus susidūrė su kitomis visatomis.
Šios išvados grindžiamos sudėtinga mūsų visatos begalinio plėtimosi teorija, tvirtinančia, kad mūsų visata yra tik vienas burbulas didesniame kosmose ir kad tuo pačiu metu egzistuoja kitos visatos, kuriose egzistuoja kitokie fizikos dėsniai. Šie visatų burbulai vienas su kitu susiduria, palikdami žymes foninėje spinduliuotėje, įsitikinę kai kurie mokslininkai.
Tačiau tokie Stepheno Feeney iš Londono koledžo universiteto Fizikos ir astronomijos departamento atradimai greičiausiai bus sutikti prieštaringai. Daugybė kosmologų jau sureagavo į paskelbtą tyrimą, teigdami, kad per paprasta daryti išvadas iš to, kas matoma reliktiniame spinduliavime.
Tyrimo autoriai sutinka, „kad tokiame dideliame, kaip tiriamasis, duomenų rinkinyje gana paprasta rasti visokių statistiškai mažai tikėtinų savybių“. Tačiau jie priduria: „Jei burbulų susidūrimą patvirtins būsimi duomenys, tuomet turėsime įžvalgų ne tik apie mūsų visatą, bet ir kitas, esančias anapus.“
Šis tyrimas pasirodė nepraėjus nė mėnesiui po to, kai panašų reliktinio spinduliavimo tyrimą atlikę mokslininkai teigė aptikę įrodymų, kad visata egzistavo dar prieš Didįjį sprogimą.
Dauguma mokslininkų mano, kad visata sukurta per Didįjį sprogimą maždaug prieš 13,7 mlrd. metų. Žvaigždės ir galaktikos ėmė formuotis praėjus maždaug 300 mln. metų. Saulė gimė prieš 5 mlrd. metų, o pirmoji gyvybė Žemėje pasirodė prieš 3,7 mlrd. metų. Reliktinis spinduliavimas siekia 300 tūkst. metų po Didižiojo sprogimo.
Šį atradimą interneto tinklapyje arXiv.org paskelbę žinomi mokslininkai Rogeris Penrose`as iš Oksfordo universiteto ir Vahe Gurzadyanas iš Jerevano valstybinio universiteto Armėnijoje teigia, kad visata gali būti daug senesnė nei manyta iki šiol.
Anot jų, NASA zondo surinkti duomenys rodo, jog reliktiniame spinduliavime yra senesnės nei Didysis Sprogimas radiacijos pėdsakų. Jie tvirtina aptikę 12 koncentrinių ratų pavyzdžių, kai kurie iš jų turi 5 žiedus, o tai reiškia, kad to paties objekto istorijoje buvo penki didžiuliai įvykiai.
Žiedai susidaro aplink galaktikų telkinius, kurių foninės spinduliuotės svyravimai yra neįprastai žemi.
Šis tyrimas, atrodo, atmeta plačiai paplitusią visatos kilmės teoriją, tvirtinančią, kad gimusi po Didžiojo sprogimo, ji toliau plėsis iki tam tikro taško ateityje, o tuomet baigsis.