Mokslininkai spėja, kad nežemiškos kilmės gyvybės formos gyvena mūsų planetos atmosferos pakraščiuose. Šiai hipotezei ištirti pradedama nauja mokslinė misija, praneša „Daily Telegraph“.
Dažnai mokslinės fantastikos filmuose ateivių paieška vyksta keliaujant per galaktiką ir ieškant milijonus kilometrų nutolusių planetų.
Tačiau mokslininkai įsitikinę, kad jie gali rasti ateivių formas gerokai arčiau namų – Žemės atmosferos ribiniuose sluoksniuose.
Britų mokslininkai, dirbantys Europos kosmoso agentūroje, šią savaitę paleis balioną, nešantį instrumentus, kuriais bus ieškoma bakterijų ir kitų mikroorganizmų stratosferoje.
Jie mano, kad galima atrasti gyvybės formų, kurios išgyvena aplinkoje su aukštu radiacijos lygiu, ypatingu šalčiu ir beveik vakuuminėmis sąlygomis.
Šie organizmai gali būti visiškai mokslui nežinomi. Neatmetama galimybė, kad jie į mūsų planetą galėjo atvykti prisikabinę prie asteroidų ar kometų.
Jeigu mokslininkams pavyks rasti tokias bakterijas, tai būtų pirmos sugautos nežemiškos gyvybės formos ir sustiprintų teorijas, kad gyvybė į Žemę atvyko iš kitų galaktikos vietų.
Tyrėjai taip pat tikisi, kad aptiks naujų bakterijų formų, kurios į viršutinius atmosferos sluoksnius pateko po ugnikalnių išsiveržimų.
Clara Juanes-Vallejo, kuri vadovauja tyrėjų komandai Cranfieldo universitete, sako: „Yra teorijų, kad gyvybė į Žemę atvyko iš kosmoso, todėl mums reikia patikrinti, ar gyvybė gali išgyventi kosmines sąlygas.“ Aplinkos sąlygos stratosferoje yra labai ekstremalios. Ten gali atšalti iki -90 laipsnių Celsijaus, be to, ten beveik vakuumas.
Ten taip pat daugybė radiacijos, kadangi stratosfera nėra taip apsaugota nuo kosmoso kaip žemesnieji atmosferos sluoksniai.
„Jeigu žinosime, kad gyvybė gali išgyventi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, tai ji gali išgyventi ir tokiose vietose kaip Marsas ar ant asteroidų, – pažymėjo mokslininkė. – Jeigu ten rasime mikroorganizmų, yra daugybė būdų, kaip jie galėjo atvykti. Galėjo atvykti iš paties kosmoso arba iš mūsų pačių ugnikalnių, kurie galėjo ten išbarstyti savo medžiagas.“
60 000 svarų Sterlingų (252 000 Lt) kainavusi misija, vykdyta kartu su elektronikos gamintoja „Alpha Micro“, pakels balioną į daugiau nei 21 mylią (37 km) į orą virš arkties žiedo, kur siurbs orą per įvairius filtrus.
Šie filtrai iš atmosferos rinks bet kokius mikroorganizmus, kurie bus vėliau saugiai uždaryti ir sugrąžinti tyrimams į Žemę.