Korėjos mokslininkai mineralą perdirbo į medžiagą, kuri garso bangas paverčia elektra. Tyrimas gali išsiplėsti iki mobiliųjų telefonų, kurių baterijos krautųsi kalbantis, arba technologijos, kuri papildytų elektros tinklus iš transporto keliamo triukšmo. „Visai kaip kolonėlės paverčia elektros signalus garsu, atvirkščias procesas – garsą paverčiant elektros energijos šaltiniu – irgi yra įmanomas,“ – sako Youngas Jun Parkas ir Sang-Woo Kimas.
Technologijos pagrindas – taip vadinamos pjezoelektrinės medžiagos, kurias lenkiant arba spaudžiant mechaninė energija virsta elektra. Šią savybę turi daug medžiagų: cukranendrės, kvarcas ir net sausi kaulai.
Kuo ilgiau kalbėsite telefonu, tuo ilgiau veiks jo baterijos. Tai gali tapti įprastu dalyku, jeigu mokslininkams pavyks pagilinti žinias pjezoelektronikos srityje.
Pjezoelektra, kaip reiškinys, specialistams žinoma jau daugiau nei 200 metų, tačiau tik per pastaruosius kelerius metus mokslininkai šioje srityje gerokai pasistūmėjo pirmyn. Dabar kuriami prietaisai, kurie išgauna elektrą, kai žmogus eina, bėga arba, šiuo atveju, kalba. JAV armija net galvoja pritaikyti pjezoelektrą karinei technikai, kuri krautųsi nuo kulkų smūgių.
Tuo tarpu Korėjos specialistai pradėjo dirbti su garso bangomis ir cinko oksido milteliais. Naudodami juos, mokslininkai sukūrė nanovielų lauką ir įterpė jį tarp dviejų elektrodų. Kai į cinko oksidą atsimušė 100 decibelų garso bangos (įprasto pokalbio garsumas – apie 65 decibelus), jos sukūrė apytiksliai 50 milivoltų įtampą. Vidutiniam mobiliajam telefonui veikti reikalinga gerokai didesnė kelių voltų įtampa, tačiau inžinieriai džiaugiasi, kad technologija iš principo veikia, ir sieks ją tobulinti.