Kurdamos alternatyvius degalus, tokius kaip bioetanolis, gaunamas iš cukranendrių, valstybės visame pasaulyje mėgina sumažinti priklausomybę nuo naftos ir kartu sumažinti žalingą poveikį klimatui. Nors Japonija beveik neturi naudingųjų iškasenų, tikslą pasiekti padeda pažangios technologijos.
Japonijos mokslininkai sukūrė pirmą praktišką metodą, kuriuo galima gauti kurą, sumaišius vandenį su aliejumi. Naujoji technologija vadinama superemulsiniu kuru. Naftos krizė aštuntame dešimtmetyje paskatino tyrimus, kuriais buvo siekiama sumažinti kuro sąnaudas, maišant jį su aliejumi bei alyva. Tačiau teko išspręsti nemažai praktinių problemų.
Profesoriui Tadžimai iš Kanagavos universiteto pavyko jas įveikti, panaudojus nanotechnologijas. Jo superemulsinis kuras jau gavo keletą tarptautinių patentų. Kuro lašeliai turėjo būti kuo mažesni. Kodėl? Tai paprasta. Tarkime, visą knygą sunku sudeginti, bet išplėšus lapus, kiekvienas lapas kaip mat suliepsnoja. Tyrėjai mėgino sumaišyti aliejų ir vandenį, naudodami chemines medžiagas, vadinamas paviršiaus aktyviomis medžiagomis. Tačiau niekam nepavyko sukurti tinkamo naudoti kuro. Mišinys vis išsisluoksniuodavo į vandenį ir aliejų. Profesoriui Tadžimai pavyko, nes jis sukūrė emulsiklį iš ricinos aliejaus. Superemulsinio kuro kiekvieno lašelio paviršių dengia ricinos aliejus. Tai neleidžia lašeliams susilieti, todėl aliejus ir vanduo neišsisluoksniuoja.
Naujasis kuras – stabili emulsija, kuri neišsisluoksniuoja, netgi laikoma ilgai. Kai superemulsinis kuras buvo bandomas sunkvežimyje, variklis veikė taip, tarsi būtų naudojęs įprastinį dyzeliną. Tačiau naujojo kuro efektyvumas išaugo net 10–15 %. Pažvelgus į dujų išmetimo vamzdį, taip pat matyti akivaizdus skirtumas. Išmetimo vamzdžiai lieka švarūs. Taip yra todėl, kad naujajame kure kur kas mažiau dalelių, iš kurių susidaro juodi dūmai. Naujasis kuras degdamas išskiria mažiau ir azoto oksido.
