Mėnulis mažėja, teigia amerikiečių mokslininkai, pastebėję gamtinio Žemės palydovo susitraukimo požymius. Astronomai jau seniai Mėnulio paviršiuje pastebėjo keistus darinius, panašius į uolėtas aukštumas, kurių aukštis siekia dešimt metrų, ir kurios tęsiasi kelis kilometrus.
Iš pradžių tyrėjai šiuos darinius matydavo ties Mėnulio pusiauju, vėliau jų atsirado ir kitose dangiškojo kūno vietose. Specialistai padarė išvadą, kad procesai, kurie sukėlė šiuos keistus lūžius, yra ne lokalinio, bet globalinio masto.
„Mėnulio mantija ir branduolys aušdami ėmė trauktis, todėl dabartinis palydovo paviršius mažėja“, – paaiškino Thomasas Wattersas iš Žemės ir planetų tyrimo centro prie Nacionalinio oro erdvės ir kosmoso muziejaus.
Mėnulio paviršiuje susidarė plyšiai ir įtrūkimai, kuriuos ir pastebėjo mokslininkai. „Mes tai vadiname nauju lūžių susidarymo įrodymu. Mums terminas „naujas“ gali reikšti ir milijardą metų“, – Th. Wattersą cituoja „ITAR–TASS“.
Uolėtos aukštumos kerta kraterių paviršių, tačiau lūžių paviršiuje didelių kraterių – ženklų, kad Mėnulį „bombardavo“ meteoritai – nematyti. Ši aplinkybė sustiprina hipotezę, kad šie keisti dariniai susiformavo palyginti neseniai.
„Tai nurodo tikimybę, kad Mėnulis vis dar aktyvus“, – pabrėžia Th. Wattersas. Jo vertinimu, lūžių pobūdis parodo, kad Žemės palydovo skersmuo sumažės tik 100 metrų.
Paieška archyve
