Kaip praneša BBC, Saulę tyrinėjantys mokslininkai, tikėtina, išsiaiškino, kodėl ji ne taip aktyviai veikė ilgiau nei įprasta.
Paskutinis Saulės veiklos silpnėjimas, vadinamasis „soliarinis minimumas“, buvo fiksuojamas 2008 metų gruodį. Jis tęsėsi ilgiau nei įprasta – 12,6 metų. Tai ilgiausias ciklas per 200 metų.
„Soliarinio minimumo“ metu Saulė yra mažiau aktyvi, atsiranda mažiau dėmių ir žybsnių.
Tyrimai parodė, kad ilgesnis nei įprasta periodas, kai Saulė veikia ne taip aktyviai, gali būti susijęs su plazmos judėjimu pačioje Saulėje.
Tyrimą atliko mokslininkė Mausumi Dikpati su kitais JAV mokslininkais iš Nacionalinio atmosferinių tyrimų centro Kolorado valstijoje.
Nustatyta, kad Saulės aktyvumas susilpnėja ir sustiprėja ciklo, trunkančio 10,7 m., metu. Kadangi nuoseklūs Saulės veiklos tyrimai pradėti nuo 1755 metų, tai nuo to laiko yra suskaičiuoti 24 tokie Saulės ciklai.
Dvidešimt trečiasis ciklas, kuris pasibaigė 2008 metų gruodį, buvo ilgesnis nei įprasta. Buvo fiksuojama mažiausiai per visą šimtmetį Saulės dėmių ir žybsnių.
Saulės dėmės – tai vietos ant saulės paviršiaus, kur yra padidėjęs magnetinis aktyvumas.
Naujojo tyrimo duomenimis, tokio ilgo Saulės aktyvumo sumažėjimo galima priežastis – pokyčiai Saulės „juostiniame transporteryje“.
„Juostinio transporteris“ – tai srovės, panašios į vandenyno sroves Žemėje. Saulės „juostinis transporteris“ nešioja plazmą ištisai per visą paviršių iki polio. Poliuje plazma nugrimzta iki Saulės šerdies, tada vėl pakyla iki ekvatoriaus.
Per dvidešimt trečiąjį ciklą šios ugnies srovės išsidriekė ištisai per visą paviršių nuo vieno poliaus iki kito. Tuo tarpu ankstesnių ciklų metu srovės išsidriekdavo tik per du trečdalius kelio.
Anot mokslininkų, srovių pailgėjimas lėmė grįžtamojo srauto sulėtėjimą. Todėl, anot mokslininkų, dvidešimt trečiasis Saulės ciklas tęsėsi ilgiau nei įprasta.
