Lietuvos mokslo taryba, įgyvendindama programinį konkursinį mokslo finansavimą, pradėjo vykdyti esmines Lietuvos mokslo plėtrai programas. Pirmąjį šių metų pusmetį mokslinių tyrimų projektams ir susijusiai veiklai 2010–2012 m. paskirta beveik 91 mln. litų, jau pradėta finansuoti ir vykdyti didžioji jų dalis.
„Po daugiau nei metus trukusio teisinio ir administracinio pasiruošimo pradėtos ilgalaikės programos, skatinsiančios tikslingesnius mokslinius tyrimus, atsižvelgiant į šalies poreikius ir siekius konkuruoti bendroje Europos tyrimų erdvėje, – teigia Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus. – Pirmoji metų pusė nauja ir paraiškų vertinimo patirtimi – vertinimas vyksta ekspertinėse grupėse, kuriose dalyvauja ir užsienio ekspertai“.
Vykdydama Mokslo ir studijų įstatymą, paruošiamuosius konkursinio finansavimo darbus Lietuvos mokslo taryba pradėjo 2008 m. Kvietimus pagal įvairias nacionalines ir ES struktūrinių fondų programas pradėjo skelbti 2009 m.
Tarybos vykdomų programų konkursams praėjusį pusmetį gauta daugiau kaip 1600 paraiškų, iš jų trečdaliui skirtas finansavimas. Moksliniams tyrimams per dvejus metus įgyvendinti sudaryta per 300 sutarčių už kiek daugiau nei 90 mln. litų. Kitai mokslinei veiklai – akademinėms asociacijoms, mokslo renginiams, tyrėjų išvykoms į užsienį – paremti sudaryta per 250 sutarčių už daugiau kaip 900 tūkst. litų.
Pradėti finansuoti projektai pagal nacionalines mokslo programas „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ bei „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“. Pirmoji tiria šalies ir tautos saugumo grėsmes, kylančias dėl nedarnios visuomeninės raidos. Nagrinėjama socialinė ir ekonominė diferenciacija, šeimos instituto nuvertinimas, nusikalstamumo didėjimas, didelė emigracija – grėsmės, prilygstančios tarptautiniams konfliktams ir kitiems išoriniams pavojams. Kita nacionalinė mokslo programa apima nacionalinio tapatumo įtvirtinimo, savikūros nuostatų diegimo ir kultūros paveldo išsaugojimo globalizacijos sąlygomis tyrimus. Ji siejasi su „Nacionaline lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programa“.
Taip pat finansuojami mokslininkų iniciatyva vykdomi projektai, pradėta ES struktūrinių fondų Visuotinės dotacijos priemonė, skirta finansuoti aukščiausio lygio mokslininkų tiriamąją veiklą bei laboratorinės įrangos įsigijimą.
„Paraiškų skaičius ir apimtys viršijo visose programose numatytų lėšų galimybes. Nusistovėjus kvietimų tvarkai ir pradėjus visas planuotas programas, mokslininkai galės tikslingiau planuoti savo tiriamąją veiklą bei rengti projektus“, – sako Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondo direktorė Aušra Vilutienė.
Konkursiniuose projektuose buvo įsitraukę 3500 tyrėjų, iš jų daugiau kaip 1000 juos laimėjo ir gavo finansavimą. Bendra moksliniams tyrimams finansuoti paraiškose prašoma suma sudarė per 300 mln. litų. Beveik 4 mln. litų buvo prašoma paremti kitas mokslo veiklas.
A. Vilutienės teigimu, iš viso pagal įvairias Tarybos vykdomas ir administruojamas programas per pusmetį paskelbta per 20 kvietimų. Pradėtos 3 gamtos ir technikos mokslų nacionalinės programos: „Ateities energetika“, „Lėtinės neinfekcinės ligos“ ir „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“. Nuo metų pradžios Taryba administruoja tarpvalstybines Lietuvos ir Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Kinijos (Taivano), Lietuvos ir Ukrainos mokslinių tyrimų programas, Lietuvos ir Prancūzijos programą „Žiliberas“. Taryba taip pat įgyvendina Švedijos gyvųjų laboratorijų programa LILAN, Šveicarijos stipendijų fondo programą „Sciex-NMSch“ ir kitas tarptautines programas. Planuojamų kvietimų sąrašas skelbiamas Tarybos interneto svetainėje.
Lietuvos mokslo taryba yra patariamoji ekspertinė institucija LR Seimui, Vyriausybei ir kitoms įstaigoms mokslo plėtros klausimais. Ji taip pat atstovauja Lietuvos mokslo interesams ES institucijų specializuotose darbo grupėse, Europos mokslo fondo, daugelio tarptautinių organizacijų veikloje.
