Padidėjo viltys pastatyti žmonių valdomą kosminę stotį Mėnulyje, kai mokslininkai atrado, kad daugelyje vietų Mėnulyje yra vandens, praneša „Telegraph“. Vandens gausu Žemės palydovo viduje ir paviršiuje, tai padidina galimybes žmonėms būti Mėnulyje ilgą laiką, teigia ekspertai.
Atradimą padarė JAV mokslininkai, ištyrę bazalto uolieną, esančią po Mėnulio paviršiumi, kurią prieš milijardus metų suformavo lava ir kurią į Žemę atgabeno 1971 m. „Apollo 14“ misija.
Mokslininkai atrado įrodymų, kad egzistuoja hidroksido jonai – neigiamo krūvio molekulės, identiškos vandens molekulėms, tik jose trūksta vieno vandenilio atomo. Naudodami šiuolaikinį nuskaitymo metodą, vadinamą antrine jonų masės spektrometrija (SIMS), minerale apatite jie atrado hidroksido formos vandenilį (cheminę medžiagą, panašią į vandenį).
Profesorius George‘as Rossmanas iš Kalifornijos technologijos universiteto teigia: „Jei pašildysite apatitą, hidroksido jonai „ims skaidytis“ ir jis pavirs vandeniu“.
Darbo grupė, kurios atradimai publikuojami žurnale „Nature“, teigia, kad tai suteikia „įtikinančius įrodymus, kad vanduo egzistuoja vidiniame Mėnulio sluoksnyje, iš kurio buvo atgabentos uolienos. Tai rodo, kad Žemę ir Mėnulį sieja artimesnis cheminis ir geologinis ryšys, nei buvo manyta anksčiau. Dabar per privalome iš naujo įvertinti nepastovias Mėnulio atsargas, kurios susiję su Žeme.“
Tai, kad Mėnulyje egzistuoja vanduo, gali reikšti, kad žmonių galimybės įsikurti jame yra realios. Šiuo metu toks bandymas būtų labai brangus – nugabenti pusę litro vandens iš Žemės į Mėnulį kainuotų maždaug 16 500 svarų (67 390 litų). Tačiau jei mokslininkai atras būdą iš Mėnulio uolienų nesunkiai išgauti vandenį, kurį būtų galima gerti ir naudoti kurui, žmonės galėtų įkurti Mėnulyje kosminę stotį.