Paskutiniame Psichofiziologijos žurnalo numeryje publikuotame darbe aprašomi skirtumai, kaip smegenys reaguoja į vaizdus ir žodžius, kuriais apibūdinamas tas pats objektas.
Dviejų tyrimų metu jų autoriai įvertino, kaip skirtingai smegenys reaguoja į objektą arba jo vardą, kai žmonės ieško arba paties objekto, pavaizduoto paveiksle, arba to objekto vardo. Universiteto studentams buvo parodytos penkių paprastų objektų nuotraukos ir žodžiai, susiję su jų pavadinimais. Dalyviai buvo paprašyti tyliai mintyse skaičiuoti, kiek kartų pasirodo tam tikras objektas.
Pirmojo tyrimo metu jie ieškojo žodžio „pasaulis“. Jo pasirodymas ekrane sukeldavo pastebimą smegenų atsaką. „Mes nustatėme, kad žodžis „pasaulis“ sukelia didžiulį smegenų elektrinį atsaką, vadinamą P300, teigiamos krypties ERP (Event-Related Potential – potencialą, lemtą įvykio), kuris atsiranda maždaug 300-500 milisekundžių po paveikslo parodymo,“- teigia tyrimo autorius Todd Watson. Šiai studentų grupei „pasaulio“ paveikslas taip pat sukėlė elektrinį atsaką, nors ir mažiau išreikštą.
Antrojo tyrimo metu tarp rodytų objektų studentai turėjo ieškoti pasaulio paveikslo. Ir vėl mokslininkai nustatė, kad jo pasirodymas sukelia elektrinį atsaką. Tačiau, kitaip nei pirmajame eksperimente, pats žodis 'pasaulis' nesukėlė ryškesnės smegenų reakcijos.
Šie intriguojantys rezultatai leidžia manyti, kad, nors žodis gali sukelti protinį to paties daikto atvaizdą (šiuo atveju „pasaulio“), tačiau paveikslą smegenys nebūtinai susieja su jame atvaizduoto objekto vardu. Šie duomenys gali reikšti, kad paveikslai ir žodžiai yra apdorojami skirtingose smegenų dalyse, kurios gali „šnekėtis“ viena su kita, tačiau nebūtinai tą daro.
Šis eksperimentas galėtų padėti mokslininkams suprasti, kaip skirtingai mūsų smegenys reaguoja į vizualinius ir verbalinius kodus, aprašančius mus supančius objektus ir kaip mūsų smegenys sukuria sąsajas tarp matomų objektų ir jų žodinių apibūdinimų.
