NASA kosminis zondas ėmė siųsti į Žemę nesuprantamus duomenis

Pačiame Saulės sistemos pakraštyje esantis JAV kosminis zondas „Voyager-2“ pradėjo siųsti į Žemę informaciją, kurios NASA negali iššifruoti.

1977 m. į kosmosą paleistas nepilotuojamas tarpplanetinis NASA kosminis aparatas „Voyager-2“ šiuo metu yra už 13,8 milijardų kilometrų nuo Žemės, Saulės sistemos pakraštyje. Nepaisant 33 metų amžiaus, kosminis zondas iki šiol veikia tvarkingai – tai patvirtino ir šių metų gegužės 1 d. NASA inžinieriams perduoti duomenys apie jo sistemų būklę, skelbia „Space.com“.

Tačiau dabar NASA specialistams mįslę užminė netikėtai kilusi techninė „Voyager-2“ problema: jo siunčiamos mokslinės informacijos nebegalima iššifruoti. Manoma, kad sutriko zondo skrydžio duomenų sistema, formatuojanti mokslinius duomenis prieš juos radijo ryšiu išsiunčiant į Žemę. Todėl valdymo centras nurodė „Voyager-2“ kol kas siųsti tik su jo sistemų būkle susijusią informaciją, pranešė NASA atstovai.

„Voyager-2“ po kelerių metų pasieks tarpžvaigždinę ervę. NASA iliustr.

„Voyager-2“ ir jo dvynys „Voyager-1“ šiuo metu skrieja už vadinamosios Saulės sistemos smūginės bangos – heliosferos dalies, kur Saulės vėjo dalelės susiduria su tarpžvaigždiniu vėju. Heliosferą galima įsivaizduoti kaip burbulo formos Saulės sistemą gaubiantį apvalkalą. Pirmasis įtarimas apie galimą problemą NASA specialistams kilo balandžio 22 dieną, kai pirmą kartą buvo pastebėtas pasikeitimas „Voyager-2“ siunčiamų duomenų sraute. Nuo to laiko jie nagrinėja galimą sutrikimo priežastį ir jo pašalinimo būdus, ir nuo balandžio 30 dienos ėmė siųsti zondui skirtas valdymo komandas.

Kadangi „Voyager-2“ yra labai toli nuo Žemės, prireikia 13 valandų, kad iš Žemės siunčiami signalai jį pasiektų, ir antra tiek, kad būtų gautas atsakas.

NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje (JPL) specialistai mano, kad „Voyager-2“ skrydžio duomenų sistemos gedimą ilgainiui pavyks pašalinti, tačiau tikslus atsakymas, kas nutiko, bus gautas tik atlikus išsamią visų zondo sistemų diagnostiką.

Pasak JPL atstovo Edwardo Stone'o, skrydžio duomenų sistemos atminties nestabilumas panašus į atminties funkcionavimą įjungus asmeninį kompiuterį. Esą pakanka vieno atsitiktinio didelės energijos kosminės dalelės pataikymo, kad būtų „išvestas iš proto“ informacijos bitas.

Jo teigimu, įprastiniu režimu „Voyager-2“ paprastai perdavinėja mokslinę informaciją. Jos siuntimo greitis labai mažas – 160 bitų per sekundę. Šiuo metu zondas siunčia informaciją beveik nuolatinai, o jo signalus „gaudo“ NASA kosmoso stebėjimo tinklas.