Dviejų tyrimų rezultatus paskelbę astronomai teigia pirmą kartą asteroide aptikę ledo ir organinių junginių.
Šie atradimai paremia teoriją, jog prieš maždaug 4 mlrd. metų Žemę atakavę kometos ir asteroidai atnešė vandens ir anglies junginių molekules, kurios buvo būtinos gyvybės formavimuisi, praneša naujienų agentūra AFP.
Dirbdamos atskirai dvi mokslininkų komandos, naudodamos Havajuose esantį NASA infraraudonųjų spindulių teleskopą, aptiko, kad „24 Themis“, skriejantis aplink Saulę tarp Marso ir Jupiterio, padengtas plonu šerkšno sluoksniu.
Jau ilgą laiką manyta, kad po Saulės sistemos susiformavimo mūsų planetą bombardavusiose masyviose kosminėse uolienose buvo vandens, tačiau žurnale „Nature“ paskelbti tyrimai pateikė pirmuosius svarius įrodymus.
Tačiau atsakymas į klausimą, kaip sušalęs vanduo gali milijardus metų išsilaikyti ant asteroido, kuris pakankamai karštas, kad paviršiuje esantis ledas virstų garais, vis dar lieka paslaptimi.
Mokslininkai samprotauja, kad šerkšno sluoksnis nuolat papildomas vandens garais, kuomet garuoja asteroido viduje esantis ledas.
Kitaip tariant, 200 kilometrų skersmens „24 Themis“ mineraluose yra žymiai daugiau vandens nei manyta iki šiol.
Šie atradimai taip pat sulieja ribą tarp uolinių asteroidų, kurie, kaip kažkada manyta, skrieja per arti Saulės, kad juose būtų vandens, ir kometų, sudarytų beveik iš tų pačių medžiagų, o taip pat dulkių ir ledo.
Kometos išsiskiria savo uodegomis, susidarančiomis tuomet, kai joms priartėjus prie Saulės ima tirpti ledas.
„Anksčiau manėme, kad tik kometos į Žemę galėjo atneši daug vandens. Tačiau dabar turime daugiau pagrindo manyti, kad prie to nemažai prisidėjo ir asteroidai, ypač jei kiekviename jų galėjo būti 20–30 proc. vandens“, – teigė vieno tyrimo autorius Andrew Rivkinas iš Johno Hopkinso universiteto Merilende, JAV.
„Su asteroidais galėjo atkeliauti žymiai daugiau vandens nei manėme“, – pridūrė jis.
A. Ravkino komanda „24 Themis“ stebėjo nuo 2002 iki 2008 metų ir analizavo jo atspindėtos saulės šviesos bangų ilgius, taip stengiantis nustatyti asteroido paviršiaus sandarą.
Mokslininkai nustatė, kad jo paviršiuje gali būti ledi bei organinių medžiagų turinčių mineralų.
Atskirą tyrimą atlikusi mokslininkų komanda, vadovaujama Humberto Campinso iš Centrinės Floridos universiteto, naudojo kitą technologiją, bet jų gauti rezultatai buvo tokie patys.
„Žinodami, kad „Themis“ apsisuka kas 8,37 valandos, jie stebėjimus vykdė taip, kad gautų asteroido spektrą keturiose skirtingose padėtyse ir taip sudarė paprastą paviršiaus žemėlapį“, – teigė astrofizikas Henry`is Hsiehas iš Karalienės universiteto Belfaste.
Mokslininkai asteroide aptiko ne tik ledo, bet ir nustatė, kad jis tolygiai pasiskirstęs visame jo paviršiuje.
Abi šios studijos leidžia pažvelgti į ankstyvąją Saulės sistemą, netrukus po jos susiformavimo prieš 4,5 mlrd. metų.
