Australijos mokslininkai sukūrė pusiau dirbtinės akies prototipą ir vėliausiai po trejų metų planuoja jį implantuoti pirmajam pacientui. Technologija padės žmonėms su regėjimo negalia atgauti judėjimo laisvę ir savarankiškumą.
Prototipą sudaro specialūs akiniai, sujungti su miniatiūrine kamera, kuri siunčia informaciją vaizdo apdorojimo įrenginiui (jį galima laikyti ir kišenėje). Šis savo ruožtu ištransliuoja radijo bangų signalus į elektrodus, chirurgų įterptus išoriniuose akies sluoksniuose.
„Elektrodai yra įterpiami į akies obuolio dugną, kuriame – jei žmogus mato normaliai – yra centrinė vaizdo priėmimo lauko dalis, – aiškina profesorius Anthony Burkittas. – Tai tinklainės dalis, kurioje yra daugiausia šviesai jautrių neuronų“.
Elektrodų signalus priėmę neuronai juos persiunčia į regos centrus smegenyse. Taip žmogus, padedamas technologijų, atgauna regėjimą.
Miniatiūrinė kamera paverčia vaizdą elektros signalais, kurie stimuliuoja tinklainės neuronus.
Bioninės akies prototipas veikia su 98 elektrodais, kurių kiekvienas atveria šviesos tašką aklo žmogaus akyse. A. Burkitto teigimu, tiek elektrodų toli gražu nepakanka tobulam regėjimui, tačiau pacientai sugebės orientuotis aplinkoje ir išvengti kliūčių.
Technologiją sukūrusios kompanijos „Bionic Vision Australia“ vadovas Kevinas Murfittas tiki, kad bioninės akys taps realybe per kelerius ateinančius metus.
„2013-aisiais tikimės įgyvendinti pirmąjį projekto žingsnį, kuris akliesiems matyti kliūtis. Per sekančius penkerius ar šešerius metus, kitame darbų etape, regėjimas jau bus pakankamai tobulas atpažinti veidams ir skaityti stambaus šrifto tekstui, – sako jis. – Tai bus didžiausios reikšmės išradimas aklumo negalios srityje nuo tada, kai Louisas Braille išrado Brailio alfabetą prieš 200 metų“.
