Marse važinėję NASA roveriai „Dvasia“ ir „Galimybė“ iš pat pradžių buvo gan savarankiški. Kadangi signalas iš valdymo centro Žemėje iki Raudonosios planetos skrieja kelias minutes, robotams buvo būtina patiems priimti būtinus sprendimus, kad jie, pavyzdžiui, neįkristų į kokį kraterį. Jie buvo apdovanoti dirbtinio intelekto sistemomis.
Galbūt ir todėl ši misija buvo fantastiškai sėkminga. Tiesa, vieno jų - „Dvasios“ energija jau išseko, tačiau „Galimybė“ pradeda Marse septintąjį tyrinėjimo sezoną. NASA inžinieriai nusprendė dar labiau sustiprinti jo intelektą ir paversti jį labiau savarankišku. Jis sugeba ne tik pasirinkti judėjimo maršrutą ir apvažiuoti netikėtai išdygusias kliūtis, bet pastebi ir tas uolienas, kuriomis labiausiai domisi mokslininkai.
Dabar procesas vyksta kur kas greičiau, nes marsaeigiui nebereikia fotografuoti tų akmenų ir nuotraukas siųsti į Žemę, kad gautų komandą juos rinkti. Be abejo, jis jas fotografuoja, bet jau renka nebelaukdamas atsakymo.
„Galimybė“ tyrinėja Marso landšaftą, ieškodamas tam tikrų uolienų,
kurių požymius nustatė Žemėje esantys mokslininkai.
Suradęs ko ieško, roveris pasuks jų link.
Atrodo, tai nauja tendencija, kuri reiškia, jog netrukus po Saulės sistemą pasklis sumanių zondų ir kitokių robotų būreliai.
Paieška archyve
