Astronomai atrado aplink tolimą žvaigždę skriejančią planetą, panašią į Saulės sistemos dangaus kūnus.
Jie mano, kad ši planeta, pavadinta Corot-9b, gali tapti Rozetės akmeniu, padėsiančiu suprasti kitas galaktikoje esančias egzoplanetas, rašo telegraph.co.uk.
„Corot-9b yra pirmoji egzoplaneta, panaši į esančias mūsų saulės sistemoje. Ji panašaus dydžio kaip Jupiteris, jos orbita panaši į Merkurijaus“, – teigė Kanaruose, Tenerifėje esančio Astrofizikos instituto mokslininkas Hansas Deegas.
Planeta aptinka CoRoT kosminiu teleskopu, priklausančiu Prancūzijos kosmoso agentūrai.
Žvaigždė, aplink kurią planeta skrieja, yra už 1,5 tūkst. šviesmečių nuo žemės, Gyvatės žvaigždyne.
Iki šiol atrasta daugiau kaip 400 egzoplanetų, dauguma jų – vadinamieji „karštieji Jupiteriai“ – didelės dujų milžinės, skriejančios arti savo motininių planetų, o jų paviršių temperatūra siekia 1 tūkst. laipsnių Celsijaus ar dar daugiau.
Šias planetas lengviausia aptikti, matuojant svyravimus, kuriuos jų gravitacija sukelia motininėje žvaigždėje.
Maždaug 70 egzoplanetų atrasta naudojant kitą metodą, kuomet planeta praskrieja priešais savo žvaigždę. Tuomet ji užstoja dalį žvaigždės šviesos. Naudojant šį metodą buvo atrasta ir Corot-9b. Planeta pro žvaigždę praskriejo per 8 val., o tai astronomams pateikė daug informacijos.
Planeta pasirodė beesanti neįprasta, nes tai nėra „karštasis“ Jupiteris. Priklausomai nuo debesų kiekio jos atmosferoje, paviršiaus temperatūra svyruoja tarp minus 20 ir plius 160 laipsnių Celsijaus.
„Egzoplanetų tyrimuose ji taps Rozetės akmeniu“, – tvirtino 60 mokslininkų iš įvairių šalių dirbusi Claire Moutou iš Astrofizikos laboratorijos Marselyje, Prancūzijoje.
CoRoT teleskopu planeta pastebėta 2008-aisiais. Tuomet astronomai, naudodami Europos pietinėje observatorijoje Čilėje įrengtais teleskopais iš Žemės detaliau tyrinėjo žvaigždės sistemą, kuriai ji priklauso.
Naudodami prietaisą HARP, matuojantį šviesos bangas, mokslininkai patvirtino, kad Corot-9b yra egzoplaneta, kurios masė sudaro maždaug 80 proc. Jupiterio dydžio.
Paieška archyve
