Indianos valstija (JAV) turi 92 apygardas, bet iki 2006 metų tik 15 iš jų sukiojo laikrodžių rodykles, įvesdamos vasaros ir žiemos laiką, daugiausia dėl to, kad tam priešinosi vietiniai fermeriai.
Tačiau 2006 metais buvo išleistas įstatymas, įpareigojęs visas apygardas įsivesti vasaros ir žiemos laiką.
Ši situacija leido ekonomikos profesoriui Matthew Kotchen ir jo PhD studentei Laurai Grant iš Kalifornijos universiteto atlikti pakankamai unikalų tyrimą, leidžiantį įvertinti, kiek laiko keitimas leido sutaupyti energijos.
Jie pastaruosius tris metus stebėjo daugiau nei septynių milijonų elektros skaitliukų parodymus ir palygino energijos sunaudojimą laikotarpiu prieš vasaros laiko įvedimą ir po jo.
15 apygardų, kurios įsivedė vasaros laiką jau anksčiau, buvo panaudotos kaip kontrolinė grupė, kuri leido eliminuoti oro sąlygų nulemtus elektros vartojimo kitimus.
Tyrimo rezultatai – tos apygardos, kurios įsivedė vasaros laiką 2006 metais, ėmė naudoti net daugiau elektros energijos, tai yra jokio sutaupymo nebuvo gauta. Tyrėjai padarė išvadą, kad nors mažiau būdavo naudojama elektros apšvietimui, tačiau padidėjo jos suvartojimas patalpų apšildymui rytais, taip pat šiltomis popietėmis ilgiau veikdavo oro kondicionieriai.
Šie du faktoriai, jų nuomone, ir nulėmė, kad vietoj sutaupymo gautųsi net didesnis elektros energijos suvartojimas.
Vasaros laikos įvairiose šalyse buvo įvestas pakankamai seniai, tačiau nuo tada pasikeitė ir žmonių įpročiai, ir energijos vartojimo būdai. Ypač dideli skirtumai atsirado išsivysčiusiose šalyse, kuriose masiškai pradėti naudoti oro kondicionieriai. Šiltu metu laikotarpiu, jeigu įvestas vasaros laikas, jie pradeda vėsinti gyvenamas patalpas anksčiau, nes žmonės anksčiau grįžta iš darbo, o šaltu laikotarpiu jie naudojami šildymui rytais.
Taigi profesoriaus Matthew Kotchen tyrimo išvada – bent jau Indianoje laikrodžių sukiojimas nepasiteisino.
