Siaubo filmuose neretai rodoma, kaip slankiajame smėlyje paskęsta vienoks ar kitoks nelaimėlis. Tačiau tiesa pasirodė esanti ne tokia šiurpi. Žmonės negali visiškai paskęsti tokio tipo dirvoje, o šį iki šiol nedaugeliui žinotą faktą patvirtino ir laboratoriniai tyrimai. Slankusis smėlis – tai pats paprasčiausias smėlis, kuris yra tiek prisotintas vandens, kad trintis tarp smėlio dalelių sumažėja, todėl jos negali palaikyti jokio svorio. Tokios dirvos lengviausia rasti didžiulių upių deltose. Be to, ji gali susiformuoti kai po žemės drebėjimo iš požeminių rezervuarų išteka vanduo.
Ekspertų teigimu, tikrą pavojų slankusis smėlis kelia tada, kai sukelia pastatų ir tiltų griuvimą. Tuo tarpu tikimybė, kad žmogus bus visiškai įtrauktas po smėliu, yra nulinė. Tačiau mokslininkams dar nepabodo įrodinėti, kad skendimas slankiajame smėlyje tėra mitas.
Objektas, nukritęs į slankųjį smėlį, gali destabilizuoti vandens prilaikomas daleles, dėl to tas objektas elgiasi lyg patekęs į skystį. Jo skaičiavimai pagal eksperimentus su rutuliukais rodo, kad vos 1 proc. padidinus fizinį spaudimą smėlio dalelėms, jų tekėjimo greitis gali pasikeisti milijoną kartų, todėl sukuriama žemyn nukreipta trauka.
Jėga, reikalinga ištraukti koją iš smėlio, būtų panaši į jėgą, reikalingą norint pakelti vidutinio dydžio automobilį. Pakankamai ilgai laukiant smėlio dalelės nusistovi, o mišinio plūdrumas privers įstrigusius objektus pakilti į paviršių.