Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, rūkoriai, kuriems atlikus kompiuterinę tomografiją (KT), nustatomi nelabai geri rezultatai, labiau linkę mesti rūkyti, ir tai suteikia galimybę gydytojams paskatinti rūkorius mesti rūkyti. Tokie rūkoriai, metę rūkyti, tampa abstinentais mažiausiai trejus metus. Kadangi iki 70 proc. rūkančiųjų, kuriems atliktas patikrinimas, apsisprendė mesti rūkyti, daugelis tyrėjų susidomėjo vėžio diagnozavimo rezultatų panaudojimu kaip viena galimybių, norint paskatinti rūkorius neberūkyti.
Ankstesnių tyrimų metu nustatyta, kad rūkoriams, kuriems neseniai diagnozuoti kokie nors sutrikimai, labiau linkę ir sėkmingiau meta rūkyti. Krūtinės ląstos KT panaudojimo tyrimas patvirtino šį būdą kaip potencialų mokomąjį elementą, paskatinantį rūkorius mesti rūkyti. Taigi, ko gero, gauti nelabai geri patikrinimo rezultatai galėtų pasitarnauti kaip psichologinis postūmis metimui rūkyti.
Siekdami ištirti šią hipotezę, tyrėjai, vadovaujami med. dr. James R. Jett ir Stephen J. Swensen, Majo klinikoje trejus metus tyrė 926 rūkančiuosius ir 594 ankstesnius rūkorius, kuriems kasmet buvo atlikta vieną krūtinės ląstos KT. Dr. Matthew M. Clark, psichologo, dirbusio su tyrėjų komanda, teigimu, nustatyta, kad kuo blogesni buvo KT rezultatai, tuo labiau rūkoriai buvo linkę mesti rūkyti. Veiksniai, prisidėję prie rūkymo abstinencijos, buvo vyresnis amžius, bloga kvėpavimo funkcija ir ankstesniųjų metų blogi KT rezultatai. Aiškindami rezultatus, tyrėjai teigia, kad „plaučių KT atlikimas gali sustiprinti pirminę ir antrinę prevenciją, glaudžiau bendraujant su sveikatos priežiūros darbuotojais, gali labiau suprasti vėžio riziką bei skatinti rūkymo abstinenciją.“
