JAV nutraukus grįžimo į Mėnulį iki 2020 m. programą, savo žmones jame gali išlaipinti Kinija. Jeigu jai pavyktų tai padaryti per artimiausius 10 metų, būtų atverstas naujas Mėnulio tyrimų puslapis, teigia kosminių skrydžių ekspertai.
B. Obamos administracijos sprendimas atšaukti NASA planą sugrįžti į Mėnulį atveria kelią Kinijai tapti antrąja šalimi pasaulyje, kurios atstovai išsilaipins gamtiniame Žemės palydove. „Mėnulis – akivaizdus Kinijos tikslas, ir jie ten gali būti iki 2020 metų“, - Lesterio universiteto (D. Britanija) profesorių, kosmoso tyrimų ekspertą Keną Poundsą cituoja britų dienraštis „The Guardian“.
Pasak jo, JAV administracijos sprendimas dėl NASA pilotuojamų skrydžių programos pakeitimo paliko „atvertas duris“ į Mėnulį kitoms valstybėms. Kinija jau yra iškėlusi savo astronautus – vadinamuosius taikonautus – į Žemės orbitą ir pasiuntusi pirmuosius savo kosminius zondus į Mėnulį. Indijos paleistas Mėnulio palydovas aptiko vandens jo paviršiuje, ši šalis planuoja 2016 m. atlikti pirmąjį pilotuojamą skrydį į kosmosą. Mėnulio palydovą, perdavusį į Žemę didelės raiškos jo paviršiaus nuotraukas, yra paleidusi ir Japonija.
JAV pasitraukus iš Mėnulio programos, pagrindine pretendente išlaipinti jame savo astronautus tapo Kinija, teigia leidinys. 2004 m. Pekinas oficialiai pristatė nepilotuojamų skrydžių į Mėnulį programą, kurioje numatyta išvesti į jo orbitą naujus palydovus, nuleisti į jo paviršių mėnuleigius, įrengti automatinę observatoriją ir iki 2020 m. pargabenti į Žemę iki 2 kg svorio Mėnulio uolienų.
Antrąjį savo palydovą į Mėnulį Kinija planuoja paleisti šių metų spalį. Jis fotografuos jo paviršių iš 96 kilometrų aukščio orbitos ir žvalgys tinkamas nusileidimo vietas būsimosioms tyrimų misijoms.
Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių programai kasmet šalies vyriausybė skiria po 2 mlrd. JAV dolerių – maždaug dešimtadalį metinio NASA biudžeto. Pirmasis Kinijos taikonautas į kosmosą pakilo 2003 metais – vos po 4 bandomųjų nepilotuojamų skrydžių į orbitą. Po 5 metų Kinija tapo trečiąja šalimi pasaulyje, kurios astronautai išėjo į atvirąjį kosmosą. Tai atveria kelią tyrimams būsimosiose Kinijos kosminėse stotyse.
Kinija planuoja 2011 – 2015 m. paleisti į kosmosą net tris orbitines stotis. Pilotuojamų skrydžių programoje taip pat numatyta, jei tik bus skirtas reikiamas finansavimas, 2022 metais išlaipinti Mėnulyje savo astronautus. Šiuo metu Kinijos kosmoso tyrimų agentūra ruošia pirmąjį kinišką mėnuleigį, kuris 2013 m. bus atgabentas į Mėnulio pusiaujo regioną, kur vykdys 3 mėnesius trunkančią tyrimų programą.
Pasak profesoriaus K. Poundso, po B. Obamos sprendimo dėl NASA pilotuojamų skrydžių programos kinai veikiausiai jau trina rankas manydami, kad jis suteikia šansą paspartinti savo žygį į Mėnulį, tačiau negalima atmesti ir galimybės, kad, nelikus konkurento, jie gali nuspręsti taip neskubėti.
Buvęs NASA administratorius Michaelas Griffinas, griežtai kritikuojantis naujosios Baltųjų rūmų administracijos sprendimą dėl NASA programos, dar 2007 m. Senate pareiškė, kad, iš visko sprendžiant, Kinija turės galimybę išlaipinti savo žmones Mėnulyje anksčiau, nei Amerika spės į jį sugrįžti.
Jis taip pat pabrėžė pilotuojamų skrydžių į Mėnulį reikšmę: „Mėnulis yra labai matomas, ir bet kokie kitos valstybės planai nuolatinai jame įsitvirtinti yra nepriimtini amerikiečiams“, - pareiškė jis.
Ekspertai pastebi, kad žmonių išlaipinimas Mėnulyje XXI amžiuje labai skirsis nuo NASA „Apollo“ programos. Neryškius, sulietus tuometinių TV transliacijų vaizdus pakeis spalvotas didelės raiškos (HDTV) vaizdas. Ryšys su Žeme bus kokybiškas, jo seansai – dažni. Iš nuolatinės bazės Mėnulyje astronautai galės vykdyti realius jo tyrimus, užuot kapstęsi grunto paviršiuje. Be to, po 40 metų atsirado naujų galimybių, kad Mėnulio tyrimų programa galėtų būti ne tik mokslinė, bet ir komercinė.
„Nuotraukos, kurias atsiuntė „Apollo“ misijų dalyviai, neprilygs toms, kurias perduos Mėnulio paviršiumi važinėjantys Kinijos mėnuleigiai, – aiškina profesorius K. Poundsas. – Obamos administracija priėmė tokį sprendimą taip, tarsi tik JAV sugebėtų skraidinti žmones į kosmosą. Jei taip būtų iš tiesų, gal ir būtų prasmė skristi į kurį nors asteroidą ar vieną iš Jupiterio palydovų, bet taip nėra. Mėnulis tampa kitų valstybių taikiniu, ir įsitvirtinimas jame taps politiniu tikslu“.
