Nyderlandų fizikas Erik Verlinde pasiūlė naują fizikos teoriją, pagal kurią gravitacinė sąveika nebebūtų laikoma fundamentaliąja sąveika. Naująją teoriją fizikas bandė pagrįsti kai kuriais skaičiavimais, kurie paskatino audringus fizikos bendruomenės ginčus.
Gravitacija – tai sąveika tarp materialių kūnų, priklausanti nuo jų masės. Kol kas gravitacija vis dar laikoma viena iš 4 fundamentaliųjų sąveikų gamtoje. Fundamentaliąja sąveika arba fundamentaliąja jėga vadinamos pagrindinės sąveikos tarp dalelių, kurios negali būti paaiškinta kitų sąveikų požiūriu. Šiandienis fizikos mokslas pripažįsta keturias fundamentaliosios sąveikos jėgas: gravitacinę, elektromagnetinę, stipriąją ir silpnąją. Kiekvienas stebimas fizikinis reiškinys gali būti paaiškintas šiomis sąveikomis.
Naujoji teorija linksta prie to, jog tarp kūnų atsirandanti gravitacinė jėga pasireiškia kaip pokytis entropijos – dydžio, kurį galima įsivaizduoti kaip informacijos bitų kiekį, būtiną sistemos būsenos aprašymui. Tokiu būdu gravitacinė sąveika apibūdinama sistemos informacijos kiekio pokyčiais. Plačiau apie šią teoriją galima paskaityti autoriaus moksliniame straipsnyje, kuris spaudai dar nepriimtas, tačiau jo darbinė versija jau pasiekiama svetainėje arXiv.org.
Naudodamas naują gravitacijos suvokimą, Erik Verlinde sugebėjo paaiškinti daugelį Niutono mechanikos efektų. Be to, jam netgi pavyko naujos teorijos rėmuose išvesti kai kurias Einšteino reliatyvumo teorijos lygtis.
Gilintis ir nušviesti šios teorijos esmę kol kas nesiimame, tačiau ji jau sulaukė didelio dėmesio fizikų bendruomenėje. Tiesa, kol kas daugiau kritikų, kurie sako, jog autoriaus pateiktas 26 puslapių mokslinis darbas negali išvystyti pilnos teorijos koncepcijos, o greičiau formuoja naujų tyrimų kryptis.