Kopenhagoje vykstant Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai, kurioje netrukus turėtų būti patvirtintas naujas tarptautinis susitarimas dėl klimato kaitos klausimų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius, technikos mokslų daktaras Vytautas Martinaitis abejoja, kiek globaliniam atšilimui turėjo įtakos žmogaus veikla. Tačiau kartu ir pateisina tuos politikų veiksmus, kurie tokiu būdu privers žmones susitvarkyti savo aplinką, kadangi be klimato kaitos yra svarbūs ir energijos vartojimo, ir atliekų klausimai, apie kuriuos kalbėti verta nė kiek ne mažiau.
– Nemažai kalbate apie klimato kaitą bei globalinį atšilimą, o dirbate su pastatų energetika. Kaip tai susiję?
– Nesu klimatologas, tačiau mano profesija yra susijusi su energetika ir neišvengiamai turiu domėtis ir jau seniai domiuosi klimato kaitos klausimais. Mūsų profesinėje veikloje mes turime parinkinėti klimatą kompensuojančias sistemas, kalbu apie vėdinimą ar šildymą, todėl turime nuolat domėtis temperatūromis ir kitais su aplinka susijusiais dalykais.
– Yra kelios pozicijos dėl globalinio atšilimo. Viena – kad tai žmogaus veiklos per pastarąjį amžių padarinys, kita – kad tai natūralūs gamtos procesai. Kokios pozicijos dėl klimato kaitos laikotės jūs?
– Pritariu ir sutinku, kad klimatas gana pastebimai keičiasi. Tačiau, pasisakydamas ne „pavėjui“ globaliai politikai, norėčiau suabejoti, kiek tam įtakos turėjo žmogaus veikla. Argumentuoju tai pakankamai paprastais pavyzdžiais. Pirma, maždaug prieš 10 tūkstančių metų čia, kur mes dabar gyvename, buvo ledynai. Tie ledynai nuslinko ir įdomu, kiek tuo metu gyvenę žmonės prisidėjo prie klimato atšilimo, juk nebuvo nei automobilių, nei energetikos. Kitas argumentas: yra moksliškai patvirtintų įrodymų, kad Baltijos jūra tris kartus yra buvusi ežeru. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jūros lygis kilo ir leidosi. Ir niekas negali pasakyti, kuriame klimato kaitos tarpsnyje esame dabar.
– Laikotės pozicijos, kad klimatas keičiasi ne dėl žmogaus veiklos, taigi galbūt globalinio atšilimo klausimas yra kiek perdėtai eskaluojamas?
– Didžiąja dalimi – taip. Siūlau nesureikšminti žmogaus ir nesuteikti jam dieviškų galių, neatsižvelgiant į tai, gerai ar blogai jis elgiasi dabar šeimininkaudamas žemėje. Esu girdėjęs tokią mintį dėl klimato atšilimo: „Kiek čia yra sociologijos, psichologijos, fizikos ir klimatologijos?“. Prisiminkime prieš bene savaitę paviešintus ir mokslininkų susirašinėjimus, ir tam tikros informacijos nutylėjimą dėl klimato rodiklių. Taigi kas tas atšilimas: žinios, mokslas ar tikyba, rinkodara?
– Tačiau kodėl, Jūsų manymu, tiek daug kalbama apie šią problemą, jeigu tai nėra problema?
– Dabartinėje Vakarų visuomenėje atsirado darnaus vystymosi sąvoka. Aš iš esmės pritariu politikams, kurie panaudotų šią situaciją tam, kad auklėtų visuomenę. Politikai taip nepasakys, tačiau pastebėkite, žmonės yra kviečiami, raginami, verčiami ar gąsdinami – nesvarbu, kaip tai pavadinsime, – gyventi racionaliau. Tai yra tausoti gamtą, gyventi tvarkingiau, rūšiuoti atliekas, nešiukšlinti, mažinti vartojimą Tvarka yra vienas iš svarbiausių žmogaus poreikių šalia saugumo, būsto ar stabilumo jausmo. Taigi labai šaunu, kad šitą situaciją galima panaudoti. Tačiau yra ir neigiamas dalykas, kad kai kas iš šito nori pasidaryti pinigų. Kaip visada, prie kiekvienų stambių veiksmų, bus tokių, kurie, žinoma, pasipelnys ir šis procesas bus ne išimtis.
– Tuomet nuo ko turėtų prasidėti tvarkymasis, tarkime, Lietuvoje?
– Pradėkime nuo energijos vartojimo. Tikrai girdite apie pastatų renovaciją. Lietuva prisideda prie Kopenhagos idėjų? Lietuva kaip tik prieštarauja Kopenhagai nesutvarkydama savo pastatų. Juk už automobilį, kuris per daug teršia aplinką, skiriama bauda, jeigu padangos netinkamos ar nėra stabdžių – neleis važiuoti. Deja, pastate, kur kiauras stogas ar netvarkinga šildymo sistema, gyvenama. O tokia tų pastatų būklė kainuoja keletą milijardų litų kasmet. Ir tai yra valstybės aplaidumas, kad nereikalaujama normalios priežiūros. Ir tai man nuolat neduoda ramybės, kai mes keletą milijardų sumokame už energiją ir šildymą ir, ko gero, pusę vien tik dėl to, kad nesirengiame jos mažiau naudoti.
– Ar tai reiškia, kad iš esmės dabar yra priemonių, kurios padėtų sutaupyti jau dabar?
– Manęs dažnai klausia, ar dėti multireflektinę plėvelę už radiatoriaus, ar dėti termostatą, ir taip toliau. Problemos prasideda iš toliau – mes nesuprantame, kad ten, kur mūsų nuosavybė, mes apskritai nemokame su ja elgtis. Joks daiktas neamžinas, jeigu jo nešluostysi, nevalysi. O priemonių yra, reikia veikti.
– Tačiau, sutikite, kad tam reikia nemažų investicijų.
– Taip, tam reikia investicijų – reikia pinigų. Vis dėlto normali priežiūra yra, kai kaupiami pinigai ir neapsileidžiama taip, kaip yra pas mus. Tačiau visi nori, kad iš sutaupytų pinigų šildymui būtų suremontuotas namas. Pagalvokime, jei namas ilgą laiką neprižiūrimas, į jį neinvestuojama, o vėliau jį suremontavus – pakeitus langus ar apmūrijus sienas – norima, kad tai atsipirktų vien iš sutaupytos energijos... Taip nebus, deja, už tai reikia susimokėti. Verta pagalvoti ir atkreipti dėmesį į tai, kokį produktą gausime: gyvenimo kokybė, komfortas, saugumas ir visa kita. Turime pasikeisti patys, pradėti mąstyti racionaliau.
– Taigi laikotės nuomonės, kad reikia taupyti energiją, racionalizuoti jos vartojimą. O kaip su kitokiu vartojimu arba šiukšlių rūšiavimu, elektrą taupančių lempučių naudojimu? Ar tai iš tiesų naudinga kiekvienam iš mūsų?
– Taip, kalbant labai paprastai, kodėl mums reikia išleisti dalį pinigų veltui, kai yra vertingesnių žmogui dalykų. Galime mažiau vartoti maisto, mažiau naudoti energijos – tuomet atliks pinigų. Kalbėkime apie tai, kad galime eiti į mišką, sodinti medžius, rūšiuoti šiukšles – visa tai yra naudingiau, nekalbant apie grynai kultūrinius klausimus, juk sutaupę galėsime eiti į brangesnius spektaklius, kitaip tariant, išleist ten, kur „neatsiperka“. Ir yra neteisingas šiuolaikinės visuomenės supratimas – mums įteigta, kad to, kas „neatsiperka“, nereikia pirkti. Tačiau iš tikrųjų yra kitaip.
– Bet keistis ne kiekvienas yra linkęs, ypač kalbant apie vartojimo teikiamus patogumus ar atliekų problemas.
– Tai tiesa, juolab verslas mus stumia visais būdais vartoti. Tačiau pastebėkime, kad yra išmetami kalnai maisto ir viso kito. Energijos vartojimas ir atliekos yra pagrindiniai dalykai, dėl kurių mums reikia susirūpinti pirmiausia. Mus pakeisti jau sunku, o štai jaunoji karta gali būti kitokio mąstymo. Kalbėkime apie tendencijas žvelgdami į ateitį, reikia pradėti keisti situaciją jau darželiuose, mokyklose. Populiarus posakis – pradėti nuo savęs – yra teisingas, to ir linkėčiau mums, kadangi turime progą.
Paieška archyve
