Pasaulinis žaibų registravimo stočių tinklas, padėsiantis stebėti audras ir numatyti ciklonų jėgą, turėtų būti baigtas jau kitais metais.
Kiekvieną sekundę Žemę nušviečia apytiksliai 63 žaibo blyksniai. Šiuo metu planetoje įrengtos 46 stotys realiu laiku užfiksuoja beveik trečdalį visų žaibų ir nustato tikslią beveik kiekvienos audros vietą
2002-aisiais pradėtas statyti Pasaulinis žaibų vietos nustatymo tinklas, sutrumpintai - WWLLN (angl. World-Wide Lightning Location Network) turėtų tapti daug pajėgesne sistema. 60 stočių, kurias planuojam baigti įrengti įrengti kitais metais, registruos visus atmosferos išlydžius Žemėje. Tai leis mokslininkams tiksliau prognozuoti uraganus, aptikti tolimus vulkanų ugnikalnių išsiveržimus ir geriau suprasti, kodėl - ir kaip - mūsų planeta kibirkščiuoja elektra.
„Bet koks su žaibais susijęs reiškinys ar veikla iš WWLLN turės naudos", - sako projekto vadovas prof. Robertas Holzworthas iš Vašingtono universiteto.
Pavyzdžiui, sistemos duomenimis galės naudotis oro linijų bendrovės, kad geriau suplanuotų lėktuvų skrydžių trajektorijas ir išvengtų audrų. Mokslininkai taip pat aiškinsis, kaip oro kokybę paveikia žaibuojant sudarantys nedideli kiekiai azoto oksidų, „populiarūs" ir išmetamuosiuose automobilių vamzdžiuose.
Įrengtos maždaug kas 3000 kilometrų, žaibų registravimo stotys „klausosi" radijo bangų dažnio tarp 1 ir 25 kilohercų. Tokio dažnio bangos, skleidžiamos žaibų, nukeliauja didelius atstumus, todėl tinklas gali užfiksuoti signalus iš ciklono toli jūroje arba ką tik išsiveržusio ugnikalnio pelenų debesies.
„Kai praėjusiais metais Aliaskoje išsiveržė Redoubt kalnas, jo debesyje blyksėjo šimtai žaibų, - pasakoja R. Holzworthas. - Galbūt tokiu būdu mums pavyks sukurti pasaulinę sistemą, įspėjančią apie ugnikalnių išsiveržimus: pažymėję ugnikalnį ir sulaukę WWLLN signalo apie žaibavimą, žinotume, kad susidarė pelenų debesis".
Tinklas taip pat turėtų stipriai pagerinti ciklonų prognozavimą. Per pastaruosius kelerius metus mokslininkai pastebėjo, kad žaibavimo aktyvumas staigiai išauga prieš audros stiprėjimą arba silpimą. Paskutinieji dideli uraganai Jungtinėse Valstijose patvirtina šią tendenciją. Šio fenomeno priežastys kol kas neaiškios, tačiau tikimasi, kad WWLLN padės nuspėti uragano galios pokyčius, ypač - vietose, kuriose sudaryti įprastines oro prognozes yra sudėtinga arba brangu.
