Grupė lazerinių technologijų fizikų iš septynių Europos šalių pateikė pasiūlymą sukurti naujus 735 mln. eurų vertės įrenginius, kurių pagalba branduolinė sintezė būtų atliekama kitokiu būdu nei ketinamame statyti tarptautiniame eksperimentiniame termobranduoliniame reaktoriuje (ITER).
Įrenginiai, kurie yra laikinai pavadinti „HiPER“, remtųsi „greito užsidegimo“ lazerio sintezės technologija, kurioje du atskiri lazeriai yra naudojami suspausti ir įkaitinti nedidelę deuterio ir tričio kapsulę, kol branduolys įkaista pakankamai, kad prasidėtų branduolinė sintezė, kurios metu išsiskiria helis ir neutronai. Neutronų energija tada yra panaudojama elektros gamybai nesukuriant šiltnamio efektą sukeliančių dujų ar branduolinių atliekų. Mokslininkų grupė teigia, kad įrengimai galėtų būti naudojami eksperimentams kitose fizikos srityse.
Šiuo metu labiausiai ištobulintas branduolinės sintezės metodas remiasi magnetiniais laukais suspausti deuterio ir tričio plazmą, šį metodą bus bandoma pritaikyti ir ITER. Trečias metodas, kuris remiasi „inercine izoliacija“, bus taikomas tyrimų centruose Prancūzijoje ir JAV. Taikant šį metodą vienas lazerio ar jonų spindulys yra naudojamas kuro plazmos suspaudimui ir įkaitinimui. Vis dėlto manoma, kad pagrindinis šių įrengimų tikslas bus branduolinio ginklo tyrimai.
„Greitas užsidegimas“ pirmą kartą buvo pademonstruotas 2001 metais Osakos universitete Japonijoje, eksperimentą atliko Ryosuke Kodama kartu su kolegomis iš „Rutherford Appleton“ laboratorijos Didžiojoje Britanijoje, kurios mokslininkai dabar ir siūlo „HiPER“. Pasak šios laboratorijos mokslininko Henry Hutchinsono, „greitam užsidegimui“ reikia mažesnės lazerio energijos nei tradiciniam „inercinės izoliacijos“ metodui, todėl pirmasis būtų daug pigesnis.
Energijos problema jau yra pakankamai aktuali ir mes negalime sau leisti ignoruoti skirtingus sintezės metodus, teigė profesorius H. Hutchinsonas. „HiPER“ lazeris būtų civilinis įrengimas, jame būtų galima atlikti kitokius astrofizikos ir atominės fizikos tyrimus.
Didžiausias iššūkis, su kuriu šiuo metu susidurs mokslininkų grupė, bus įtikinti su tyrimais susijusias institucijas visoje Europoje paremti jų pasiūlymą. Manoma, kad jei pasiūlymas bus priimtas, „HiPER“ įrengimų statyba galėtų prasidėti iki šio dešimtmečio pabaigos.
