Keistas ir socialiai neparankus požiūris į gyvenimą paprastai vertinamas kaip kliuvinys, tačiau jis taip pat gali būti ir tapimo didžiu menininku, kompozitoriumi ar išradėju priežastis.
Atlikus naują žmonių su šizotipinėmis asmenybėmis – žmonių, kuriuos charakterizuoja keistas elgesys ir kalba, bet kurie nėra psichotiški ar šizofreniški – tyrimą gauti pirmieji neurologiniai įrodymai, kad jie gali būti išradingesni už normalius ir visiškai šizofreniškus asmenis, o jų išradingumas padidėjęs dėl to, kad jie labiau už paprastus žmones išnaudoja dešinįjį smegenų pusrutulį.
Psichologai įsitikinę, kad daugybė garsiųjų ir išradingųjų pasaulio šviesulių (Vincentas Van Gogas, Albertas Einšteinas, Emili Dikinson, Izaokas Niutonas ir kiti) buvo šizotipiškos asmenybės.
„Idėja, kad šizotipiški žmonės būna išradingesni, sklandė jau seniai, bet iki šiol niekas eksperimentiškai nebuvo įvertinęs elgesio apraiškų ir jų neurologinių koreliacijų. Mūsų mokslinis darbas unikalus, nes mes eksperimentiškai tyrėme kūrybinį procesą ir stebėjome kraujotaką smegenyse tuo metu, kai tiriamieji atlikinėjo kūrybines užduotis“, - sakė B.Folley.
„Mokslo bendruomenėje manoma, kad populiari idėja, jog išradingumas slypi dešiniajame smegenų pusrutulyje, yra juokinga. Taip yra dėl to, kad kuriant naujas asociacijas ir atliekant kitas kūrybingumo reikalaujančias užduotis būtini abu smegenų pusrutuliai. Išsiaiškinome, kad visų trijų grupių atstovai – šizotipiški, šizofreniški ir paprasti kontroliniai asmenys – tikrai naudojo abu pusrutulius atliekant kūrybines užduotis. Tačiau šizotipiškų asmenų smegenų skenavimo duomenys parodė, kad jų dešinysis smegenų pusrutulis dirbo kur kas aktyviau lyginant su šizofreniškų ir normalių kontrolinės grupės asmenų smegenimis“, - sakė mokslininkas.
P.Bruggeris iškėlė hipotezę, kad šizotipiški asmenys naujas asociacijas sudaro greičiau, nes jie geriau išnaudoja abu pusrutulius – tokia prognozė buvo patvirtinta vėliau atliktu tyrimu. Neurologo teorija taip pat gali paaiškinti tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad yra neproporcingas skaičius šizotipiškų ir šizofreniškų asmenų, kurie yra ne kairiarankiai ir ne dešiniarankiai, bet įvairioms užduotims atlikti naudoja abi rankas. Tai verčia manyti, kad jie įvairioms užduotims atlikti abu smegenų pusrutulius išnaudoja labiau už vidutinius asmenis.
Psichologai mano, kad šie rezultatai remia idėją, jog šizotipiški asmenys ir kiti į psichozes linkę žmonės savo kairįjį ir dešinįjį smegenų pusrutulius išnaudoja kitaip nei vidutiniai populiacijos atstovai, o šis bilateralinis smegenų panaudojimas įvairioms užduotims atlikti gali būti susijęs su didesniu išradingumu.
