Dalelių greitintuvas CERN tyrimų centre jau atšaldytas iki kosmoso šalčio – minus 271 laipsnio pagal Celsijų.
Toks šaltis reikalingas norint vykdyti suplanuotą eksperimentą. Didžiulių magnetų, nukreipiančių dalelių spindulį, temperatūra palaikoma naudojant skystą helį. Teigiama, kad greitintuvas gali vėl būti paleistas antroje lapkričio pusėje, praneša BBC.
Greitintuvas sugedo pernai rugsėjį, praėjus kelioms dienoms po paleidimo. Tuomet sutrikus agentų veikimui, daugybė skysto helio išsiliejo į tunelį. Po incidento dalelių greitintuvą teko sušildyti, nes tik taip jį buvo galima suremontuoti.
Galingiausia fizikos laboratorija, esanti ant Šveicarijos ir Prancūzijos sienos, atkurs sąlygas po Didžiojo sprogimo. Šį tyrimą vykdo Ženevoje įsikūrusi Europos atominių tyrinėjimų organizacija – CERN.
Paleidę daleles į 27 kilometrų ilgio greitintuvą, mokslininkai tikisi atskleisti Visatos kūrimosi paslaptis. Vamzdžiais, einančiais pro magnetus, bus paleisti du protonų srautai. Jie priešingomis kryptimis aplink pagrindinį žiedą keliaus šviesos greičiui artimu greičiu.
Tam tikrose tunelio vietose protonų skriejimo trajektorijos susikirs, o dalelės viena į kitą atsitrenks su katastrofiška jėga. Mokslininkai tikisi, kad po susidūrimo iš liekanų susidarys naujos dalelės, o tai pateiks fundamentalių naujų įžvalgų apie kosmoso prigimtį.
Greitintuvo veikimo temperatūra yra vos šiek tiek didesnė už „absoliutų nulį“ (minus 273,15 laipsnių) – mažiausią galimą temperatūrą. Palyginimui, tolimuose kosmoso regionuose temperatūra yra maždaug minus 270 laipsnių.
Greitintuvo magnetai sukurti taip, kad elektros srovė jais teka be jokio pasipriešinimo ir su labai nedideliais energijos nuostoliais. Tačiau norint tai pasiekti, magnetus reikia atšaldyti iki itin žemos temperatūros. Tam ir naudojamas helis. Tokiame šaltyje iki šiol neveikė nė viena fizikos laboratorija.
Tačiau prieš paleidžiant dalelių srautą į 27 kilometrų ilgio greitintuvo žiedą, inžinieriai dar turės atidžiai patikrinti mechanizmo aušinimo apsaugos sistemą ir tęsti magnetų pakrovimo bandymus.
Dalelės į greitintuvą bus paleistos jau netrukus. Žemo intensyvumo srovė į greitintuvą gali būti paleista jau po savaitės. Šių bandymų metu dalelės tekės tik dalimi greitintuvo, o ne visu jo žiedu.
Mokslininkai tikisi, kad visu žiedu dalelės galėtų pradėti skrieti lapkritį. Vėliau dalelių energija bus padidinta, kad imtų vykti didelės energijos susidūrimai. Tai ir bus greitintuvo mokslinės programos pradžia.
Planuota, kad didelės energijos susidūrimai ims vykti gruodį, tačiau dabar labiau tikėtinas laikas – sausio mėnuo, teigia CERN komunikacijos vadovas Jamesas Gilliesas.
