Lozanos Politechnikos instituto fizikai (EFPL) tvirtina, kad jiems pavyko priversti elektromagnetinius impulsus judėti išilgai optinės skaidulos greičiau, nei šviesa sklinda vakuume. Šiuo atveju kalba eina ne apie reliatyvumo teorijos peržiūrėjimą, kuri tvirtina, kad atskira dalelė negali judėti didesniu greičiu.
Liukas Tiuvenac ir jo bendradarbiai panaudojo Brillouin'o sklaidos efektą – fotonų sąveiką su aplinkos nevienalytiškumais, iššauktais kitos bangos perėjimu per ją. Ji „pasako“ aplinkai, kaip sklaidyti, kai duotasis taškas pasieks bangos paketo (šviesos impulso) frontą. Tai, kas gaunasi rezultate, imituoja paketo judėjimą didesniu nei šviesos greičiu.
Kad lengviau suprasti, kaip tai gali įvykti, fizikai pasiūlė tariamąjį eksperimentą: fiksuotu atstumu stovi žmonės su vėliavėlėmis. Kiekvienam jų liepta „pakelti vėliavėlę“, kai laikrodis rodys iš anksto sutartą laiką. Teisingai parinkus laiką ir atstumą, „vėliavėlės pakėlimo“ signalas sklis greičiau nei šviesa.
Neįprastas efektas buvo pasiektas, kai mokslininkai bandė supaprastinti apsikeitimą duomenimis optiniu kabeliu. Žinoma, kad optiniai signalai, prieš apdorojimą turi būti paversti elektriniais. Pastaroji procedūra yra „siaurąją“ viso proceso vieta, o kaupti fotonus, nekeičiant jų būsenos, neįmanoma, o dabar EFPL rado būdą padaryti tai, kas išeina už optinių skaidulų galimybių ribų.
