NASA neturi pakankamai pinigų stebėti prie Žemės besiartinančių ir į ją atsitrenkti galinčių asteroidų.
Kosmoso agentūrai Kongresas prieš ketverius metus davė užduotį iki 2020 metų stebėti 90 proc. potencialiai pavojingų kosmose skriejančių uolienų, tačiau taip ir neskyrė teleskopams pastatyti reikalingų lėšų, teigiama Nacionalinės mokslo akademijos ataskaitoje.
Agentūros turimi duomenys rodo, jog pavojų Žemei kelia maždaug 20 tūkst. Saulės sistemoje esančių asteroidų ir kometų, kurių skersmuo – daugiau kaip 140 metrų, rašo telegraph.co.uk.
Uolienos, kurių skersmuo yra nuo 140 iki 1000 metrų dydžio, gali nuniokoti visą regioną, teigia NASA netoli nuo Žemės esančių objektų stebėjimo programos vadovas Lindley Johnsonas.
Šiuo metu mokslininkai turi duomenis apie maždaug 6 tūkst. iš jų.
Praėjusį mėnesį mokslininkus nustebino į Jupiterį įsirėžęs nežinomo dydžio ir kilmės objektas, palikęs maždaug Žemės dydžio randą, kuris vis dar plečiasi. Į Jupiterį įvairūs objektai dėl stiprios traukos, dydžio ir vietos rėžiasi daug dažniau nei į Žemę.
Tokie filmai kaip „Armagedonas“ ir pastaraisiais metais šalia Žemės praskrieję asteroidai privertė žmones susimąstyti apie jų keliamą grėsmę. Tačiau, konstatuoja akademija, JAV vyriausybė „įdėjo mažai pastangų“, bandant tam užkirsti kelią.
NASA paskaičiavo, kad asteroidų stebėjimas ant žemės esančiu teleskopu arba kosmoso stebėjimo sistema iki 2020 metų, kaip to reikalauja įstatymas, kainuotų maždaug 800 milijonų JAV dolerių
Šiuo metu NASA nustatė maždaug penkis netoli Žemės esančius objektus, kurių susidūrimo su Žeme tikimybė yra didesnė nei viena iš milijono, ir kurie galėtų padaryti rimtos žalos.
Astronomai stebi 130 metrų skersmens uolieną, kurios susidūrimo su Žeme galimybė – viena iš 3 tūkst., ir dvigubai didesnį asteroidą „Apophis“, kurio galimybė atsitrenkti į Žemę 2036, 2037 arba 2069 metais yra viena iš 43 tūkst.
Paieška archyve
