Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 23 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 23 d. 11:37
Išmani vaikystė: ekspertė apžvelgia, kokius įgūdžius ugdo programavimas, robotika ir dirbtinio intelekto naudojimas
Lapkričio 22 d. 17:37
Svečiai gali „pavaišinti“ virusais: kodėl namuose būtinas „Šlepečių Wi-Fi“?
Lapkričio 22 d. 14:36
Didelei daliai vyresnių žmonių skaitmeninės paslaugos – sunkiai prieinamos
Lapkričio 22 d. 11:21
Medžiodami nuolaidas išlikite budrūs: ekspertas pataria, kaip netapti sukčių auka perkant internetu
Lapkričio 22 d. 08:16
Failų bendrinimo technologijos: kaip jos prisitaiko prie augančių šiuolaikinio žmogaus poreikių?
Lapkričio 21 d. 20:39
Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: kodėl infrastruktūros spragos stabdo skaitmeninę pažangą Lietuvoje?
Lapkričio 21 d. 18:37
Norite kalbėti vokiškai, itališkai ar kiniškai? „Microsoft Teams“ atnaujinimas pavers jus poliglotu
Lapkričio 21 d. 16:45
5 tendencijos 2025-iesiems: žmonės ieško pusiausvyros tarp technologijų ir realybės, vis labiau vertina autentiškumą
Lapkričio 21 d. 14:24
NKSC įspėja apie dažniausias Juodojo penktadienio apgavystes
Lapkričio 21 d. 12:29
Palygino IT ir automobilių gigantus: į akis krenta sudėtinga problema
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Mokslininkai suskaidė elektronus į atskiras naujas daleles

Publikuota: 2009-08-05 09:13
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Technologijos.lt
Inf. šaltinis: Technologijos.lt

Kembridžo ir Birmingemo universitetų tyrinėtojai atrado, jog priešingai vyraujančiai nuostatai elektronus išties galima suskaidyti į mažesnes daleles. Atradimas gali turėti toli siekiančių pasekmių tiriant, kaip elektronai susiję su srovės ir magnetinio lauko generavimu.

Savo eksperimentuose mokslininkai pademonstravo, kad į plonas vielutes patalpinti elektronai skyla į daleles, žinomas holonų ir spinonų pavadinimais.  Pagrindinis pastebėjimas buvo tas, kad elektronai, būdami grupėse ir pavieniui, pasižymėjo skirtingomis savybėmis. Kadangi šios dalelės turi to paties poliarumo krūvį, jos viena kitą stumia. Todėl elektronus „sugrūdus“ į plonas vielutes, dėl atostūmio jėgos jie keičia įprastines savo trajektorijas. Natūralioje būsenoje - metaluose ar kitose medžiagose - elektronams netenka susidurti su tokiomis aplinkybėmis, tačiau tai neišvengiama, kai jie dirbtinai suspaudžiami vienas greta kito.

Naujieji eksperimentai atlikti Kembridžo universiteto Cavendish'o laboratorijoje
Naujieji eksperimentai atlikti Kembridžo universiteto Cavendish'o laboratorijoje; teorinį pagrindimą suteikė Birmingemo universiteto Fizikos ir astronomijos padalinio mokslininkai
©Wikimedia Commons

Elektronų skilimo esant tokioms sąlygoms galimybę nuo 1981 metų teoriškai analizavo fizikas Duncan'as Haldane'as. Jis teigė, jog elektronus „suspaudus“ plonoje vieloje ir paveikus labai žema temperatūra, jiems tektų pakeisti savo savybes ir pasidalinti į dvi naujo tipo daleles, vadinamuosius spinonus ir holonus. Eksperimentai, būtini tokiems teiginiams patvirtinti, buvo labai sudėtingi. Tyrinėtojų komanda panaudojo kvantines vielutes, kurios buvo patalpintos prie laisvai egzistuojančių elektronų debesies. Mokslininkai kėlė hipotezę, kad elektronai kvantinio tunelinio proceso metu  peršoks iš laisvos erdvės į vielutę, kadangi būtent tokiu principu remiasi skenuojančio tunelinio mikroskopo veikimas.

„Mes sukūrėme technologiją elektros srovei perduoti tarp vielutės ir plokštelės, atskirtų vos 30-ies atomų tarpu. Kvantinės vielutės plačiai naudojamos vadinamiesiems kvantiniams 'taškams' sujungti ir tai gali tapti naujo tipo kompiuterių - kvantinių kompiuterių - pagrindu. Norint įvaldyti tokias kvantines technologijas ir siekiant padėti sukurti labiau išbaigtas superlaidumo ir bendrojo laidumo teorijas, būtina suprasti šių struktūrų savybes ir jų poveikį elektronams. Tai gali lemti naują kompiuterių revoliuciją“, - sako Kembridžo universiteto Cavendish'o laboratorijos ekspertas Chris'as Ford'as. „Teorijai patikrinti naudotas eksperimentas remiasi mano ir kolegų dar prieš beveik 10 metų sugalvota idėja. Tuo metu eksperimentui atlikti būtina technologija dar nebuvo sukurta. Nuostabu ne tik tai, kad mums pavyko aiškiai stebėti spinonus ir holonus ir kad tai patvirtina kai kuriuos ankstesnius tyrimus, bet ir tai, kad spinonus ir holonus pavyko stebėti daug platesnėse ribose, nei kad prognozavo Duncan'as Haldane'as“, - komentuoja Birmingemo universiteto fizikas Andy Schofield'as. „Mūsų sugebėjimas valdyti vieno elektrono elgseną privedė prie puslaidininkių revoliucijos, kuri leido sukurti pigesnius kompiuterius ir plataus vartojimo elektroniką. Ar mums pavyks kontroliuoti naująsias daleles taip kaip elektronus pamatysime tik ateityje. Aišku tai, kad suglaudus elektronus vienas su kitu galima gauti naujas savybes ir net naujas daleles“, - reziumuoja tyrinėtojas.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Lietuvos mokslininko tyrimai gali pakeisti robotų ateitį

Automatizacija yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, todėl robotų tikslumas tampa vis svarbesniu veiksniu įvairiose srityse – nuo pramoninės gamybos iki medicinos. „Vilnius Tech“ alumnas Marius Šumanas savo doktorantūros studijų metais gilinosi į robotų pozicionavimo klaidų mažinimą, pasitelkdamas inovatyvius mašininio mokymosi metodus.

Keista Urano magnetosfera – trumpalaikė?

1986 metais pro Uraną praskrido „Voyager 2“ – kol kas vienintelis žmonių sukurtas prietaisas, lankęsis šios planetos apylinkėse. Jis dar daugybę planetos ir palydovų nuotraukų bei atliko kitokių matavimų. Gauti duomenys, susiję su planetos magnetosfera, nustebino mokslininkus.

Ar Saulės ašigaliuose rasime sūkurių?

Planetų atmosferose dažnai aptinkame ašigalinius sūkurius. Jų yra ir Žemėje – juos riboja ašigalinės sraujymės, atskiriančios šaltą ašigalių orą nuo ramesnio vidurinių platumų, – ir dujinėse planetose. O ar yra kas nors panašaus Saulėje?

2024 m. lapkritis
2024-11-20 12:19
Dirbtinio intelekto kvailumas ir kitos temos tarpdisciplininėje KTU SHMMF konferencijoje
2024-11-19 21:05
Krovinių svaidymas iš Mėnulio
2024-11-18 09:31
Pagerbtos Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės
2024-11-16 18:42
Potvyniai nesferiškuose dangaus kūnuose
2024-11-15 13:25
Marso pluta – druskinga ir kieta
2024-11-14 21:11
Radijo žybsniai – masyviose galaktikose
2024-11-14 15:23
Masinančios antraštės – evoliuciniai mūsų smegenų spąstai, arba kodėl vartojame per daug informacijos
2024-11-14 13:17
Senovinio Marso vandenyno istorija
2024-11-13 21:04
Membraniniai kosminiai teleskopai
2024-11-10 09:13
Net trys KTU jaunosios tyrėjos – pasauliniame mokslinių tyrimų „pičų“ pusfinalyje
2024-11-09 12:26
Geresni erdvėlaivių varymo algoritmai
2024-11-07 13:24
Lietuvos tyrėjos – Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama