Pirmosios žvaigždės Visatoje atsidaro ne tik pavieniui, bet kartais ir kaip dvinarės – tai parodė kompiuterinis ankstyvosios Visatos modelis, sukurtas astrofizikų iš Kavli kosmologijos instituto ir Mičigano universiteto (JAV).
„Iki šiol buvo manoma, kad pirmosios žvaigždės įsižiebė po vieną, tačiau atrodo, kad kartais jos turėjo ir dvynius“ – sakė astrofizikas Matthew Turk, vienas iš šio tyrimo autorių. „Šios žvaigždės buvo tarsi sėklos sekančiai žvaigždžių kartai, todėl labai svarbu suprasti jų formavimosi mechanizmus, nes tai padės geriau suprasti ir galaktikų formavimąsi“.
Mokslininkai sukūrė kompiuterinį modelį, imituojantį ankstyvosios Visatos sąlygas, praėjus keliems šimtams milijonų metų po Didžiojo sprogimo, kuomet iš karštų dujų pradėjo formuotis pirmosios masyvios žvaigždės. Visatai vėstant, gravitacijos veikiama materija pradėjo kauptis į gumulus, iš kurių vėliau gimė žvaigždės.
Mokslininkai atliko penkis eksperimentus su kiek skirtingomis pradinėmis sąlygomis, o 64 procesorių kompiuterio skaičiavimai truko kelias savaites.
Vieno iš penkių eksperimentų rezultatas nustebino – jo metu susiformavo dvinarė žvaigždė, vienos iš kurių masė buvo maždaug 10 kartų didesnė už Saulės masę, kitos – 6,3. Vadinasi, žvaigždės iš materijos dulkių debesų gimdavo nebūtinai po vieną.
Kompiuterinio modelio vaizdas - 200 milijonų metų po Didžiojo sprogimo: formuojasi dvi didelio tankio sritys (geltonos splavos), ir jos, laikui bėgant, virs dvinare žvaigždžių sistema - dviem žvaigždėmis, besisukančiomis viena apie kitą.
