Pietų Kalifornijos Universiteto (JAV) mokslininkai išrado pirmąjį pasaulyje mažytį plazmos „žiebtuvėlį“, kuris sėkmingai pritaikytas medicinoje - dantims kenkiančioms bakterijoms naikinti.
Nors atrodytų, kad plazmos poveikis burnos ertmei turėtų būti mažų mažiausiai skausmingas, realybėje taip nėra. Šis įrenginys veikia impulsiniu režimu, o tai reiškia, kad pauzių metu liepsnos dujos jonizuojasi ir atvėsta dar prieš padarydamos žalą burnos audiniams. Kol kas technologija naudojama tik odontologų - gydant dantų šaknų kanalus. Purpurinę ugnelę primenantis plazmos gumulėlis įkaista tik iki kambario temperatūros, tačiau to pakanka giliai žmogaus dantyje esančioms bakterijų kolonijoms sunaikinti.
Vienas išradimo autorių Pietų Kalifornijos Universiteto bioplėvelių centro direktorius Parish Sedghizadeh aiškina, kad bakterijų kolonijos kartu su gleivėmis suformuoja sudėtingus darinius - vadinamąsias bioplėveles, kurios yra atsparios įprastiniams antibiotikams. Bioplėvelės sukelia daug sunkiai gydomų infekcijų tiek burnoje, tiek kitose žmogaus organizmo vietose. Tačiau Sedghizadeh ir jo kolegės Chunqi Jiang atlikto eksperimento metu iš dantų kanalo išgautą plėvelę sėkmingai pavyko suardyti naujuoju plazmos zondu. Skenuojančiu elektroniniu mikroskopu ištyrus danties paviršių buvo įsitikinta, kad jis po procedūros tapo beveik nepriekaištingai švarus.
„Plazma yra ketvirtoji medžiagos agragatinė būsena. Tokią medžiagą sudaro elektringųjų dalelių srautas ir ji dažniausiai sutinkama kosmose, žvaigždėse ir žaibuose“, - sako Jiang. Nors dauguma gamtoje natūraliai egzistuojančių plazmų yra labai karštos, suprojektuotas zondas generuoja žmogaus kūnui saugią liepsną. Eksperimento metu mokslininkai ant ištraukto danties patalpino temperatūros jutiklius ir nustatė, kad jį 10 minučių apdorojus plazma, temperatūra pakilo tik penkiais laipsniais. Mažesnę temperatūrą užtikrina impulsinis plazmos šaltinio maitinimas. Vietoj pastogaus energijos tiekimo, kelių kilovoltų 100 nanosekundžių trukmės impulsai siunčiami kas milisekundę, o vidutinė galia Jiang teigimu sudaro vos porą vatų. „Panašu, kad atominis deguonis yra veiksminga antibakterinė priemonė“, - teigia mokslininkė, remdamasi plazmos emisijos spektroskopijos rezultatais. Sedghizadeh daro prielaidą, kad plazmoje esantys deguonies atomai jungiasi su plėvelėse esančių deguonimi, o deguonies netekę radikalai suardo bioplėvelių membranas. Taip dezinfekuojami netgi tolimiausi dantų kanalų regionai. Preliminarūs rezultatai rodo, kad neterminė plazma yra saugi dantims ir juos supantiems audiniams. “Plazma yra ateitis”, optimistiškai teigia Sedghizadeh. “Ji jau ir anksčiau buvo naudojama sterilizacijos reikmėms, tačiau klinikinėje medicinoje jos niekas netaikė. Tikimės, jog esame pirmieji tą išbandė klinikinių bandymų metu“.