Ketvirtadienį į Žemės palydovo orbitą iškelti „Heršelio“ ir „Planko“ teleskopai bus naudojami Visatos kilmei, žvaigždžių ir galaktikų formavimuisi tirti.
Du teleskopus, kurių bendra vertė siekia 6,2 mlrd. litų, į atvirą kosmosą nuskraidino „Ariane 5 ECA“ raketa. Raketa paleista iš Kourou (Prancūzijos Gviana) esančio Europos kosminio centro (EKC) kosmodromo.
„Heršelio“ ir „Planko“ teleskopai mokslininkams turėtų suteikti naujos informacijos apie kosmoso evoliuciją ir jo istorijos pradžią.
Teleskopai nuo nešančios raketos turėtų atsiskirti 11 tūkst. kilometrų aukštyje ir automatiškai nukeliauti iki savo stebėjimo pozicijų dar 1,5 mln. kilometrų nuo Žemės. Manoma, kad šį atstumą teleskopai įveiks per 3 mėnesius.
Raketa „Ariane 5 ECA“ iškėlė į orbitą aplink Žemę du teleskopus, padėsiančius tirti Visatos kilmę. |
---|
„Tai ilgų darbo metų rezultatas, prie kurio dirbo tūkstančiai mokslininkų ir inžinierių iš visos Europos“, – sakė Europos kosmoso agentūros (EKA) direktorius Jeanas-Jacques`as Dordainas.
„Šių teleskopų technologija yra unikali, o mokslas šiuose satelituose atsiskleidė fantastiškai“, – pridūrė jis.
BBC rašo, kad „Heršelio“ teleskopas yra pats didžiausias teleskopas, paleistas į atvirą kosmosą. Jo diametras siekia 3,5 metro, o tai yra dvigubai daugiau negu prieš tai buvusių infraraudonųjų teleskopų bei pusantro karto daugiau už „Hubble“ kosminio teleskopo veidrodį.
Paprastai teleskopai dėl tokio didelio reflektoriaus sveria labai daug, tačiau „Heršelio“ reflektorius, pagamintas iš silikono karbido, tesveria 350 kg.
Teleskopas turės tris labai tikslius prietaisus tolimajam infraraudonajam spinduliavimui fiksuoti. Jį skleidžia šalti Visatos objektai: gimstančios žvaigždės, apsuptos dulkių ir dujų žiedais, žvaigždėdaros regionai tiek normaliose, tiek aktyviose galaktikose. Dėl tikslių prietaisų tolimus objektus bus galima stebėti pro dujų ir dulkių debesis.
Naudojant kosminį teleskopą tikimasi išsiaiškinti galaktikų formavimąsi ir evoliuciją tada, kai Visata buvo perpus jaunesnė ir susidarė dauguma Visatos žvaigždžių.
„Heršelis“ padės suprasti, kaip žvaigždės veikia dabar ir kaip jos susiformavo per milijardus metų. Tai taip pat padės suprasti, kaip susiformavo Saulė ir Saulės sistema“, – sakė Goranas Pilbrattas, „Heršelio“ projekto mokslininkas.
Antrasis, „Planko“ teleskopas, fiksuos dar ilgesnės šviesos bangas – elektromagnetinio spektro mikrobangas. Tikimasi, kad jis padarys iki šiol tiksliausius kosminės foninės spinduliuotės (CMB) matavimus.
CMB yra „seniausia šviesa“ visatoje. Jos amžius, mokslininkų teigimu, yra 380 tūkst. metų po Didžiojo sprogimo.
Mokslininkai įsitikinę, kad šios šviesos struktūroje pavyks įžvelgti ankstyvąją Visatos struktūrą. Tai bus trečiasis po NASA COBE ir WMAP teleskopų, tyrinėjantis CMB.