Į Lietuvą atkeliavusios GRID (paskirstytųjų ir lygiagrečiųjų skaičiavimų tinklas) technologijos vilioja mokslininkus perkelti savo skaičiavimus į platesnes erdves. Mūsų šalyje veikia Baltijos šalių paskirstytųjų ir lygiagrečiųjų skaičiavimų tinklas „BalticGrid“ bei Lietuvos paskirstytųjų ir lygiagrečiųjų skaičiavimų tinklas „LitGrid“. Šios infrastruktūros suteikia mokslo vartotojams daug didesnes galimybes. Vartotojas gali skaičiuoti ne vien savo kabinete. GRID dėka uždaviniai be sienų keliauja po Europą, pasiekdami reikalingus resursus.
„NOAO/AURA/NSF“. Saulės spektro pavyzdys.
Juodos juostelės yra cheminių elementų sugerties linijos šios žvaigždės spektre.
Lietuvos astronomai taip pat neatsilieka ir naudoja šias naujas technologijas. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto spektroskopijos grupės nariai pritaikė savo programų paketus šiai aplinkai ir sėkmingai ja naudojasi. Tai yra sintetinių spektrų modeliavimo programa SYNTSPEC. Jos paskirtis – teoriškai sumodeliuoti gaunamą spektrą iš žvaigždės. Tam reikia, pasinaudojant atominiais bei molekuliniais duomenimis bei sudėtingais algoritmais, atkurti kiekvieną iš daugelio tūkstančių žvaigždžių spektruose esančių linijų. Tokia žvaigždžių atmosferų plazmos diagnostika leidžia nustatyti žvaigždžių paviršinių sluoksnių temperatūrą, laisvo kritimo pagreitį, cheminių elementų gausas. Šie duomenys labai reikalingi tiriant Galaktikos cheminę sudėtį bei cheminę evoliuciją.
„SOHO“. Saulės paveikslas, padarytas iš observatorijos SOHO
gautų trijų nuotraukų per 171Å, 195Å ir 284Å filtrus.
Minėta programa šiais metais buvo pristatyta Europos GRID vartotojų forume ir pelnė gerą įvertinimą, dėl ko bus pristatyta EGEE (ES programa Europos GRID tinklų naudojimui moksle koordinuoti „Enabling Grid for E-SciencE“) viršūnių susitikime bei Europos komisijoje kaip pavyzdinis projektas GRID aplinkos panaudojimo astronomijoje.