Europos kosmoso agentūra (ESA) pranešė, kad per Vašingtone vykusį susitikimą su NASA atstovais buvo priimtas sprendimas kartu rengti svarbią kosminių tyrimų misiją į Jupiterio palydovą Europą.
Šiam projektui suteikta pirmenybė nuvylė Saturno palydovui Titanui tirti skirto kosminio zondo šalininkus. Tačiau NASA ir ESA atstovų susitikime buvo prieita išvada, kad misija į Europą būsianti techniškai priimtinesnė, praneša „Spaceflightnow.com“.
Tačiau abiejų kosmoso tyrimų organizacijų atstovai pažadėjo, kad iškart bus pradėta planuoti ir būsimoji misija į Saturną.
Meninė būsimų misijų į Jupiterį interpretacija. NASA iliustr.
Manoma, kad Jupiterio palydovuose Europoje ir Ganimede gali egzistuoti požeminiai skysto vandens vandenynai. „Europa yra nuostabus vandens pasaulis. Gali būti, kad jos požeminiame vandenyne yra daugiau vandens nei visoje Žemėje“, - teigė NASA planetų tyrimo padalinio vadovas Jimas Greenas.
Kosminės misijos į Europą projektas ES pavadintas žymaus prancūzų matematiko ir astronomo Laplaso vardu. NASA šį projektą pavadino EJSM (Europa Jupiter System Mission) trumpiniu. Šiai tyrimų programai JAV skirs apie 4, Europos Sąjunga – 1 mrld. JAV dolerių.
Planuojama, kad būsimasis kosminis zondas į Europą bus paleistas 2015–2025 m. Skrydis iki Jupiterio truks nuo 5 iki 10 metų, priklausomai nuo pasirinktos jos trajektorijos ir gravitacinių manevrų pobūdžio.
Paieška archyve
