Poligrafus – melo detektorius – gaminanti Izraelio bendrovė „Nemesysco Limited“ pagrasino paduosianti į teismą dviejų Švedijos universitetų mokslininkus, kurių paskelbtame straipsnyje teigiama, kad tokia įranga yra visiškai beprasmiška.
Maždaug prieš metus Stokholmo universiteto fonetikos profesorius Francisco Lacerda ir Geteborgo universitete dirbantis jo kolega profesorius Andersas Erikssonas internetiniame mokslo žurnale „International Journal of Speech Language and the Law“ paskelbė straipsnį, pavadintą „Šarlatanizmas kalbos teismo ekspertizės moksle“.
Šioje publikacijoje, kurioje buvo pateikta daugiau nei 50 metų vykusių melo detektorių efektyvumo tyrimų apžvalga, abu mokslininkai tvirtina, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad melo detektoriai iš tikrųjų veikia.
Po straipsnio publikacijos melo detektorius ir su jais susijusią įrangą gaminanti Izraelio bendrovė „Nemesysco Limited“ kreipėsi į minėtą žurnalą D. Britanijoje leidžiančią įmonę „Equinox“ ir pareikalavo Švedijos mokslininkų straipsnį išimti, rašo Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“.
„Equinox“ nusileido ir iš savo interneto svetainės pašalino šią publikaciją, tačiau paliko jos glaustą apžvalgą ir nurodė tokio savo sprendimo motyvus. Tačiau „Nemesysco Limited“ reikalavimai tuo nesibaigė: „Equinox“ atsiųstame laiške Švedijos mokslininkams buvo grasinama teismais, jei šie ir toliau skelbs su melo detektoriais susijusių tyrimų medžiagą.
„Tai, kad jie bando mus užčiaupti tokiu būdu, yra nepaprastai rimta. Nieko panašaus nesu girdėjęs. Mes neabejotinai pakenkėme jų verslui“, - „Dagens Nyheter“ sakė profesorius F. Lacerda.
Mokslininkas paaiškino, kad jo ir profesoriaus A. Erikssono publikacijoje buvo tiesiogiai aptarinėjamas „Nemesysco Limited“ išduotas melo detektoriaus patentas.
„Mes įrodėme, kad šis išradimas negali veikti. Straipsnis buvo parašytas žurnalistiniu stiliumi, jo tonas buvo gan provokuojantis. Mes siekėme įrodyti, kad ši melo detektoriuose naudojama technologija – paprasčiausia suktybė“, - sakė mokslininkas.
Profesorius F. Lacerda teigė toliau atidžiai nagrinėjantis bendrovei „Nemesysco“ išduotą patentą ir norįs paskelbti savo tyrimo rezultatus – jei ne mokslo žurnale, tai bent savo interneto dienoraštyje, kad plačioji visuomenė galėtų sužinoti, kokia technologija naudojama atliekant tikrinimą melo detektoriais.
„Mes nežinome, kuo visa tai baigsis. Kita vertus, mano kaip mokslininko pareiga atskleisti kitiems savo atradimus. „Nemesysco“ nepateikė jokių kontrargumentų – vietoj to ji paprasčiausiai nusprendė mus užčiaupti“, - sakė jis.
Mokslininkas sakė, kad po to, kai straipsnis apie melo detektorius buvo pašalintas, jis gavo labai daug laiškų, prašančių atsiųsti jo kopiją. Ironiška, bet jei bendrovė būtų paprasčiausiai ignoravusi publikaciją, jos tikrai nebūtų perskaitę tiek daug žmonių, pastebi dienraštis.
