Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 22 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 22 d. 17:37
Svečiai gali „pavaišinti“ virusais: kodėl namuose būtinas „Šlepečių Wi-Fi“?
Lapkričio 22 d. 14:36
Didelei daliai vyresnių žmonių skaitmeninės paslaugos – sunkiai prieinamos
Lapkričio 22 d. 11:21
Medžiodami nuolaidas išlikite budrūs: ekspertas pataria, kaip netapti sukčių auka perkant internetu
Lapkričio 22 d. 08:16
Failų bendrinimo technologijos: kaip jos prisitaiko prie augančių šiuolaikinio žmogaus poreikių?
Lapkričio 21 d. 20:39
Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: kodėl infrastruktūros spragos stabdo skaitmeninę pažangą Lietuvoje?
Lapkričio 21 d. 18:37
Norite kalbėti vokiškai, itališkai ar kiniškai? „Microsoft Teams“ atnaujinimas pavers jus poliglotu
Lapkričio 21 d. 16:45
5 tendencijos 2025-iesiems: žmonės ieško pusiausvyros tarp technologijų ir realybės, vis labiau vertina autentiškumą
Lapkričio 21 d. 14:24
NKSC įspėja apie dažniausias Juodojo penktadienio apgavystes
Lapkričio 21 d. 12:29
Palygino IT ir automobilių gigantus: į akis krenta sudėtinga problema
Lapkričio 21 d. 10:12
Elektronikos prekių pardavimai per Juodąjį penktadienį: taupysime ne tik dėl akcijų
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Paskelbta mokslo, technologijų ir konkurencingumo 2008 m. ataskaita

Publikuota: 2009-01-31 11:29
Tematika: Mokslo naujienos
Inf. šaltinis: IVPK

Sausio 30 d. paskelbtoje 2008 m. pagrindinių mokslo, technologijų ir konkurencingumo rodiklių ataskaitoje pirmą kartą apžvelgta, kokia pažanga padaryta 2000–2006 m. Europos Sąjungoje investuojant į mokslinius tyrimus ir kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę.

Ataskaitos duomenimis, Europoje dirbančių mokslininkų skaičius didėja, o sąlygos užsienio mokslininkams ir privačioms Jungtinių Amerikos Valstijų investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP) Europos Sąjungoje tampa vis palankesnės. Tačiau ES-27 MTP intensyvumo (t. y. kiek bendrojo vidaus produkto procentų sudaro išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai) sąstingis (dabar šis rodiklis sustojęs 1,84 %) yra kliūtis plataus užmojo siekiui, kad ES taptų visame pasaulyje konkuruoti pajėgia žinių visuomene. Nors daugelio valstybių narių investicijos į mokslinius tyrimus padidėjo, o jų mokslinių tyrimų sistemos veikia efektyviau, dar daug trūksta, kad Europos Sąjungoje į MTP būtų investuojama 3 % bendrojo vidaus produkto, kaip nustatyta Lisabonos strategijoje.

Dėl ES pramonės struktūros (aukštųjų technologijų sektorius čia mažesnis nei JAV) verslas vis dar mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir plėtrą, o dėl to ES rodikliai nepakankami. Kartu paskelbtoje 2008 m. inovacijų diegimo rezultatų suvestinėje pateikti išsamūs ES inovacijų srities rezultatai. Abi ataskaitos rodo, kad ES būtina pakeisti pramonės struktūrą, paspartinti inovacijas ir užtikrinti, kad moksliniais tyrimais būtų naudojamasi daugiau ir geriau.

Už mokslą ir mokslinius tyrimus atsakingas ES Komisijos narys Janezas Potočnikas ir už įmonių ir pramonės politiką atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Günteris Verheugenas komentuodami šias dvi ataskaitas sakė: „Krizė – netinkamas metas stabdyti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Jos būtinos, kad įveikusi ekonomikos krizę Europa būtų stipresnė ir pajėgtų spręsti klimato kaitos ir globalizacijos problemas.

ES yra daug privalumų, visų pirma vis palankesnės Europos mokslinių tyrimų erdvės sąlygos ir vis geresni inovacijų diegimo rodikliai. Tačiau dar reikia nemažai nuveikti, ypač siekiant padidinti palyginti mažas verslo investicijas. Europos Sąjungą tinkama linkme kreipia Komisijos iniciatyvos, kuriomis didinamas ES mokslinių tyrimų efektyvumas, skatinamos inovacijos ir kuriamos aukštųjų technologijų rinkos.“

Iš 2008 m. pagrindinių mokslo, technologijų ir konkurencingumo rodiklių ataskaitos išvadų aiškėja, kad:

1. Moksliniai tyrimai – viena iš pagrindinių pasaulinės konkurencijos priemonių.

Atsirado svarbių mokslo ir technologijų srities subjektų, ypač Azijoje. Žinių pasklidimas vis tolygesnis, ES dabar tenka šiek tiek mažesnė nei 25 % dalis. Europos mokslinių tyrimų erdvė turi tapti patrauklesnė, atviresnė ir konkurencingesnė pasaulio mastu.

2. Už bendrojo ES MTP intensyvumo sąstingio slypi nevienoda padėtis valstybėse narėse.

Laikydamosi pagal Lisabonos strategiją prisiimtų įsipareigojimų, visos ES valstybės narės 2000–2006 m. didino išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai. Tačiau bendrasis vidaus produktas per tą laikotarpį augo tokiu pačiu tempu, vadinasi, nuo 2005 m. MTP intensyvumas ir toliau buvo apytiksliai 1,84 %[1]. Nuo 2000 m. iki 2006 m. 17 valstybių narių (visų pirma lyderius besivejančios valstybės) į mokslinius tyrimus ir plėtrą investavo daugiau, tačiau 10 valstybių narių, kuriose sukuriama 47 % ES bendrojo vidaus produkto, MTP intensyvumas sumažėjo. MTP intensyvumas Japonijoje padidėjo nuo 3,04 % iki 3,39 %, Korėjoje – nuo 2,39 % iki 3,23 %, o pirmaujančias šalis sparčiai besivejančioje Kinijoje – nuo 0,9 % iki 1,42 %.

3. Trūksta privačiojo sektoriaus investicijų.

ES ir jos konkurentų MTP intensyvumas skiriasi visų pirma dėl to, kad mokslinius tyrimus ir plėtrą nevienodai finansuoja verslo sektorius: 2000–2005 m. Europos Sąjungoje šis finansavimas mažėjo, o JAV, Japonijoje ir Kinijoje gerokai padidėjo. Tokia padėtis susiklostė, nes aukštųjų technologijų pramonės sektorius, kuriame atliekama daug mokslinių tyrimų, Europos Sąjungoje mažesnis. Žinių ekonomikai sukurti reikia struktūrinės pertvarkos, kad įvairiuose sektoriuose padidėtų MTP intensyvumas, o aukštųjų technologijų sektoriaus dalis ES ekonomikoje taptų didesnė. Tam reikia sudaryti pagrindines sąlygas, kad būtų galima plėtoti sparčiai augančias aukštųjų technologijų sektoriaus mažąsias ir vidutines įmones bei inovacijoms tinkamas rinkas ir mažinti patentų išdavimo Europos Sąjungoje kainą.

4. Aukštas mokslinių tyrimų lygis. Mokslininkų daugiau, tačiau pajėgumas naudoti žinias mažesnis nei konkurentų.

Nuo 2000 m. mokslininkų Europos Sąjungoje daugėjo dukart greičiau nei Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Japonijoje, nors mokslininkų skaičius, palyginti su visa darbo jėga, vis dar mažesnis. Vertinant pagal mokslinių tyrimų poveikį, ES ir toliau lieka didžiausias mokslo žinių šaltinis (skaičiuojant mokslinius darbus), tačiau jos įnašas į ypač svarbius mokslinius darbus mažesnis nei JAV.

5. Palankesnės sąlygos užsienio investuotojams bei mokslo ir technologijų specialistams.

Privačių JAV investicijų į MTP Europos Sąjungoje dalis didėjo, nors ir atsirado naujas MTP investicijų traukos centras – Azija. 2005 m. JAV bendrovės 62,5 % mokslinių tyrimų ir plėtros investicijų skyrė Europos Sąjungai ir tik 3,3 % – Kinijai. Be to, vis daugiau mokslo ir technologijų specialistų į Europos Sąjungą atvyksta iš trečiųjų šalių.

Daugiau informacijos:


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Lietuvos mokslininko tyrimai gali pakeisti robotų ateitį

Automatizacija yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, todėl robotų tikslumas tampa vis svarbesniu veiksniu įvairiose srityse – nuo pramoninės gamybos iki medicinos. „Vilnius Tech“ alumnas Marius Šumanas savo doktorantūros studijų metais gilinosi į robotų pozicionavimo klaidų mažinimą, pasitelkdamas inovatyvius mašininio mokymosi metodus.

Keista Urano magnetosfera – trumpalaikė?

1986 metais pro Uraną praskrido „Voyager 2“ – kol kas vienintelis žmonių sukurtas prietaisas, lankęsis šios planetos apylinkėse. Jis dar daugybę planetos ir palydovų nuotraukų bei atliko kitokių matavimų. Gauti duomenys, susiję su planetos magnetosfera, nustebino mokslininkus.

Ar Saulės ašigaliuose rasime sūkurių?

Planetų atmosferose dažnai aptinkame ašigalinius sūkurius. Jų yra ir Žemėje – juos riboja ašigalinės sraujymės, atskiriančios šaltą ašigalių orą nuo ramesnio vidurinių platumų, – ir dujinėse planetose. O ar yra kas nors panašaus Saulėje?

2024 m. lapkritis
2024-11-20 12:19
Dirbtinio intelekto kvailumas ir kitos temos tarpdisciplininėje KTU SHMMF konferencijoje
2024-11-19 21:05
Krovinių svaidymas iš Mėnulio
2024-11-18 09:31
Pagerbtos Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės
2024-11-16 18:42
Potvyniai nesferiškuose dangaus kūnuose
2024-11-15 13:25
Marso pluta – druskinga ir kieta
2024-11-14 21:11
Radijo žybsniai – masyviose galaktikose
2024-11-14 15:23
Masinančios antraštės – evoliuciniai mūsų smegenų spąstai, arba kodėl vartojame per daug informacijos
2024-11-14 13:17
Senovinio Marso vandenyno istorija
2024-11-13 21:04
Membraniniai kosminiai teleskopai
2024-11-10 09:13
Net trys KTU jaunosios tyrėjos – pasauliniame mokslinių tyrimų „pičų“ pusfinalyje
2024-11-09 12:26
Geresni erdvėlaivių varymo algoritmai
2024-11-07 13:24
Lietuvos tyrėjos – Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama