Sausio 30 d. paskelbtoje 2008 m. pagrindinių mokslo, technologijų ir konkurencingumo rodiklių ataskaitoje pirmą kartą apžvelgta, kokia pažanga padaryta 2000–2006 m. Europos Sąjungoje investuojant į mokslinius tyrimus ir kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę.
Ataskaitos duomenimis, Europoje dirbančių mokslininkų skaičius didėja, o sąlygos užsienio mokslininkams ir privačioms Jungtinių Amerikos Valstijų investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP) Europos Sąjungoje tampa vis palankesnės. Tačiau ES-27 MTP intensyvumo (t. y. kiek bendrojo vidaus produkto procentų sudaro išlaidos moksliniams tyrimams ir plėtrai) sąstingis (dabar šis rodiklis sustojęs 1,84 %) yra kliūtis plataus užmojo siekiui, kad ES taptų visame pasaulyje konkuruoti pajėgia žinių visuomene. Nors daugelio valstybių narių investicijos į mokslinius tyrimus padidėjo, o jų mokslinių tyrimų sistemos veikia efektyviau, dar daug trūksta, kad Europos Sąjungoje į MTP būtų investuojama 3 % bendrojo vidaus produkto, kaip nustatyta Lisabonos strategijoje.
Dėl ES pramonės struktūros (aukštųjų technologijų sektorius čia mažesnis nei JAV) verslas vis dar mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir plėtrą, o dėl to ES rodikliai nepakankami. Kartu paskelbtoje 2008 m. inovacijų diegimo rezultatų suvestinėje pateikti išsamūs ES inovacijų srities rezultatai. Abi ataskaitos rodo, kad ES būtina pakeisti pramonės struktūrą, paspartinti inovacijas ir užtikrinti, kad moksliniais tyrimais būtų naudojamasi daugiau ir geriau.
Už mokslą ir mokslinius tyrimus atsakingas ES Komisijos narys Janezas Potočnikas ir už įmonių ir pramonės politiką atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Günteris Verheugenas komentuodami šias dvi ataskaitas sakė: „Krizė – netinkamas metas stabdyti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas. Jos būtinos, kad įveikusi ekonomikos krizę Europa būtų stipresnė ir pajėgtų spręsti klimato kaitos ir globalizacijos problemas.
ES yra daug privalumų, visų pirma vis palankesnės Europos mokslinių tyrimų erdvės sąlygos ir vis geresni inovacijų diegimo rodikliai. Tačiau dar reikia nemažai nuveikti, ypač siekiant padidinti palyginti mažas verslo investicijas. Europos Sąjungą tinkama linkme kreipia Komisijos iniciatyvos, kuriomis didinamas ES mokslinių tyrimų efektyvumas, skatinamos inovacijos ir kuriamos aukštųjų technologijų rinkos.“
Iš 2008 m. pagrindinių mokslo, technologijų ir konkurencingumo rodiklių ataskaitos išvadų aiškėja, kad:
1. Moksliniai tyrimai – viena iš pagrindinių pasaulinės konkurencijos priemonių.
Atsirado svarbių mokslo ir technologijų srities subjektų, ypač Azijoje. Žinių pasklidimas vis tolygesnis, ES dabar tenka šiek tiek mažesnė nei 25 % dalis. Europos mokslinių tyrimų erdvė turi tapti patrauklesnė, atviresnė ir konkurencingesnė pasaulio mastu.
2. Už bendrojo ES MTP intensyvumo sąstingio slypi nevienoda padėtis valstybėse narėse.
Laikydamosi pagal Lisabonos strategiją prisiimtų įsipareigojimų, visos ES valstybės narės 2000–2006 m. didino išlaidas moksliniams tyrimams ir plėtrai. Tačiau bendrasis vidaus produktas per tą laikotarpį augo tokiu pačiu tempu, vadinasi, nuo 2005 m. MTP intensyvumas ir toliau buvo apytiksliai 1,84 %[1]. Nuo 2000 m. iki 2006 m. 17 valstybių narių (visų pirma lyderius besivejančios valstybės) į mokslinius tyrimus ir plėtrą investavo daugiau, tačiau 10 valstybių narių, kuriose sukuriama 47 % ES bendrojo vidaus produkto, MTP intensyvumas sumažėjo. MTP intensyvumas Japonijoje padidėjo nuo 3,04 % iki 3,39 %, Korėjoje – nuo 2,39 % iki 3,23 %, o pirmaujančias šalis sparčiai besivejančioje Kinijoje – nuo 0,9 % iki 1,42 %.
3. Trūksta privačiojo sektoriaus investicijų.
ES ir jos konkurentų MTP intensyvumas skiriasi visų pirma dėl to, kad mokslinius tyrimus ir plėtrą nevienodai finansuoja verslo sektorius: 2000–2005 m. Europos Sąjungoje šis finansavimas mažėjo, o JAV, Japonijoje ir Kinijoje gerokai padidėjo. Tokia padėtis susiklostė, nes aukštųjų technologijų pramonės sektorius, kuriame atliekama daug mokslinių tyrimų, Europos Sąjungoje mažesnis. Žinių ekonomikai sukurti reikia struktūrinės pertvarkos, kad įvairiuose sektoriuose padidėtų MTP intensyvumas, o aukštųjų technologijų sektoriaus dalis ES ekonomikoje taptų didesnė. Tam reikia sudaryti pagrindines sąlygas, kad būtų galima plėtoti sparčiai augančias aukštųjų technologijų sektoriaus mažąsias ir vidutines įmones bei inovacijoms tinkamas rinkas ir mažinti patentų išdavimo Europos Sąjungoje kainą.
4. Aukštas mokslinių tyrimų lygis. Mokslininkų daugiau, tačiau pajėgumas naudoti žinias mažesnis nei konkurentų.
Nuo 2000 m. mokslininkų Europos Sąjungoje daugėjo dukart greičiau nei Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Japonijoje, nors mokslininkų skaičius, palyginti su visa darbo jėga, vis dar mažesnis. Vertinant pagal mokslinių tyrimų poveikį, ES ir toliau lieka didžiausias mokslo žinių šaltinis (skaičiuojant mokslinius darbus), tačiau jos įnašas į ypač svarbius mokslinius darbus mažesnis nei JAV.
5. Palankesnės sąlygos užsienio investuotojams bei mokslo ir technologijų specialistams.
Privačių JAV investicijų į MTP Europos Sąjungoje dalis didėjo, nors ir atsirado naujas MTP investicijų traukos centras – Azija. 2005 m. JAV bendrovės 62,5 % mokslinių tyrimų ir plėtros investicijų skyrė Europos Sąjungai ir tik 3,3 % – Kinijai. Be to, vis daugiau mokslo ir technologijų specialistų į Europos Sąjungą atvyksta iš trečiųjų šalių.
Daugiau informacijos:
