Nuo pat tada, kai šią idėją išpopuliarino rašytojas Arthur'as C. Clarke'as, „kosminio lifto“ sąvoka sklandė daugelio fantastų mintyse. Tačiau dabar Didžiosios Britanijos mokslininkai šioje srityje jau žengė pirmuosius realius žingsnius, pradėję gaminti kosminiam liftui sukonstruoti reikalingą medžiagą.
Kembridžo Universiteto mokslininkus šiam darbui paskatino NASA skirtas 4 milijonų dolerių prizas už pirmojo sumažinto ir veikiančio tokio lifto modelio sukūrimą. Jiems jau pavyko sukurti stipriausią pasaulyje lyną - cilindrinės formos anglies atomų giją, kuri yra neįtikėtinai stipri, lengva, ir potencialiai gali būti didžiulio ilgio. Kosmonautikos specialistai įsitikinę, kad tokį tūkstančių kilometrų ilgio lyną naudojantis kosminis liftas galėtų leisti astronautams daug paprasčiau pasiekti virš mūsų esančią atvirą kosminę erdvę.
 Kosminis liftas. Meninė koncepcija. |
|---|
Prognozuojama, kad toks išradimas revoliucionizuotų kosmines keliones. Pagrindo tokiai prognozei tikrai yra, tačiau kol kas praktinis idėjos įgyvendinimas vis dar yra miglotas. Tiesa, finansinis stimulas vis gi yra - NASA kiekvienam erdvėlaiviui į kosmosą pakelti sunaudoja apie 400 milijonų dolerių, neskaitant to, kad dar tenka sudeginti apie 900 tonų aplinką teršiančio raketinio kuro. JAV Aeronautikos Agentūra jau dabar patiria nemažus finansinius sunkumus, dėl kurių jau teko atidėti 2010 metais planuotą daugkartinio naudojimo erdvėlaivių flotilės atnaujinimą, kuris nukeltas anksčiausiai 2014 metams.
Kembridžo mokslininkų komanda per dieną pagamina apie 1 gramą šios modernios medžiagos - tokio kiekio pakanka 29 kilometrų ilgio lynui. „Mums skambina NASA atstovai ir prašo pagaminti tiek šios medžiagos, kad užtektų 230000 kilometrų, tačiau gamybos apimtys laboratorijoje ir pramonėje vis gi skiriasi“, - sako Kembridžo Universiteto medžiagų mokslo profesorius Alan'as Windle'as.
Entuziastų teigimu, kosminiai liftai 1kg krovinį į 35000 km orbitinį aukštį galėtų pakelti už 2400 lt/kg savikainą; palyginimui naudojant dabartines raketas ši kaina siekia 110000 lt/kg. Technologija atvertų galimybes kosminiam turizmui, pavyzdžiui, apsilankymams kosminiame viešbutyje; gerokai atpigtų kelionės į Mėnulį ir gretimas planetas, nes dabartiniai kosminiai laivai didžiausią energijos dalį sunaudoja paprasčiausiai bandydami įveikti Žemės gravitaciją.
Anglies nanovamzdeliai pirmą kartą buvo atrasti devintajame dešimtmetyje; pirmą kartą istorijoje buvo atrasta medžiaga, kuri vienu metu buvo ir lengva, ir tvirta. Tačiau šie nanovamzdeliai buvo per daug nepatvarūs bandant iš jų suformuoti bent kiek ilgesnes gijas. Kembridžo mokslininkai atrado būdą kaip apeiti šį trūkumą. „Esminis dalykas yra tai, kad procesas iš esmės paverčia anglį dūmais. Kiekviena dūmų dalelė iš esmės yra ilgas ir plonas nanovamzdelis; jie sukimba vienas su kitu ir sudaro į voratinklį panašią struktūrą. Iš tiesų mes tarsi gaminame elastinius dūmus, iš kurių mes vėliau supiname pluoštą“, - sako Windle'as. Jis taip pat įsitikinęs, jog tokia technologija turi didžiulį potencialą - daugelis taikymo galimybių yra gan žemiškos, pradedant neperšaunamomis liemenėmis, baigiant automobiių gamyba. Mokslininkai dabartiniu metu prognozuoja, kad realus kosminis liftas bus sukurtas maždaug 5-10 metų laikotarpyje.
