JAV karinių oro pajėgų palydovas nustatė, kad aukštesnieji Žemės atmosferos sluoksniai – žemiau, negu tikėtasi.
Jonosfera – dalelių su krūviu sluoksnis, juosiantis planetą – yra vos 420 km aukštyje – 200 km žemiau, negu manyta.
Jonosferos elgesys yra ypač svarbus, nes jos struktūros pakitimai gali turėti įtakos palydoviniams ryšiams ir radarams.
C/NOFS palydovo duomenys bus panaudoti tokių problemų numatymui.
Šis atmosferos sluoksnis yra sudarytas iš silpnos plazmos – šiame sluoksnyje ultravioletinė saulės šviesa įkrauna jį tiek, kad atomai ir molekulės suskyla į laisvus elektronus ir pozityviuosius jonus. Ši plazma ir laužia radijo bangas – panašiai, kaip vanduo laužia šviesą.
C/NOFS („Communication/Navigation Outage Forecasting System“) buvo paleistas dar balandį. Skriedamas elipsine orbita nuo 400 iki 860km aukštyje, šis palydovas tiria paslaptingąją jonosferą.
Vienas iš jo atradimų – kad naktį jonosfera yra 420km, o dieną – 800 km aukštyje.
Tai nėra stebinantis dalykas, turint omenyje, kad jonosfera reaguoja į saulės aktyvumo ciklus, pasikartojančius kas 11 metų, o šiuo metu mūsų žvaigždė – ramiojoje fazėje.
Nepaisant jonosferos „ramumo“, C/NOFS vistiek pastebėjo nemažai veiksmo: jis šiame atmosferos sluoksnyje mato įvairias struktūras (ar burbulus). Būtent šios struktūros gali iškreipti, susilpninti ar išvis nuslopinti radijo bangas, bandančias pasiekti žemės paviršių. C/NOFS misija – suprasti kaip šios struktūros susidaro ir vystosi, kad iš anksto būtų galima nuspėti palydovinio ryšio sutrikimus.