Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 23 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 22 d. 17:37
Svečiai gali „pavaišinti“ virusais: kodėl namuose būtinas „Šlepečių Wi-Fi“?
Lapkričio 22 d. 14:36
Didelei daliai vyresnių žmonių skaitmeninės paslaugos – sunkiai prieinamos
Lapkričio 22 d. 11:21
Medžiodami nuolaidas išlikite budrūs: ekspertas pataria, kaip netapti sukčių auka perkant internetu
Lapkričio 22 d. 08:16
Failų bendrinimo technologijos: kaip jos prisitaiko prie augančių šiuolaikinio žmogaus poreikių?
Lapkričio 21 d. 20:39
Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: kodėl infrastruktūros spragos stabdo skaitmeninę pažangą Lietuvoje?
Lapkričio 21 d. 18:37
Norite kalbėti vokiškai, itališkai ar kiniškai? „Microsoft Teams“ atnaujinimas pavers jus poliglotu
Lapkričio 21 d. 16:45
5 tendencijos 2025-iesiems: žmonės ieško pusiausvyros tarp technologijų ir realybės, vis labiau vertina autentiškumą
Lapkričio 21 d. 14:24
NKSC įspėja apie dažniausias Juodojo penktadienio apgavystes
Lapkričio 21 d. 12:29
Palygino IT ir automobilių gigantus: į akis krenta sudėtinga problema
Lapkričio 21 d. 10:12
Elektronikos prekių pardavimai per Juodąjį penktadienį: taupysime ne tik dėl akcijų
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Vyresni mokslininkai publikuoja daugiau mokslinių darbų

Publikuota: 2008-11-01 09:46
Tematika: Mokslo naujienos
Aut. teisės: ©Delfi.lt
Inf. šaltinis: Delfi.lt

Nors sakoma, kad protas jaunystėje aštresnis, pagal bibliografijų duomenis to pasakyti negalima. Naujo tyrimo duomenys rodo, kad vyresni mokslininkai publikuoja daugiau mokslinių darbų nei jų jaunesni kolegos, rašo www.nature.com.

Mokslininkų grupė iš Kvebeko universiteto (Kanada) vertino beveik 14 000 profesorių publikacijų sąrašus ir nustatė, kad šeštą ir septintą dešimtmetį gyvenantys mokslininkai kasmet publikavo beveik dukart daugiau mokslinių darbų nei ketvirtą gyvenimo dešimtmetį bepradedantys mokslininkai.

Įdomu tai, kad vyresnių mokslinių darbai cituojami lygiai taip pat dažnai, kaip ir jaunesnių mokslininkų.

Pasak tyrimo autorių, ši apžvalga yra iki šiol tvirčiausias įrodymas, kad vyresni mokslininkai yra tikrai ne mažiau produktyvūs už jaunesnius kolegas – ir galbūt net produktyvesni. „Vyresnių mokslininkų nereikėtų nuvertinti“, - sako tyrimą atlikusios grupės narys, mokslo istorikas Yvesas Gingrasas.

Y.Gingrasas pradėjo šia tema domėtis po to, kai atrado informacijos apie tai, kad vidutinis amžius, kuomet gaunama pirmoji mokslinė dotacija iš JAV Nacionalinių mokslo institutų, padidėjo nuo 34 metų 1970-aisiais iki 42 metų 2004 metais. Dėl to buvo vertinami 13 680 Kvebeko mokslininkų publikacijų sąrašai, kuriuose buvo duomenys apie 2000-2007 metais publikuotus straipsnius, taip pat buvo žinomas mokslininkų amžius, bendras publikacijų kiekis ir duomenys apie publikacijų citavimą pagal „Thomson Reuters“ citavimo indeksą.

Rezultatai buvo tokie patys ir gamtos, ir humanitarinių mokslų srityse. Nenustebino tai, kad mokslininkai nustatė žymų produktyvumo padidėjimą mokslininkų amžiaus 3 dešimtmečio pabaigoje ir 4 dešimtmečio pradžioje. Bet produktyvumas, nors ir mažesniu greičiu, nesiliovė didėti ir 5 bei 6 dešimtmetį gyvenantiems mokslininkams. Aktyvūs 60 metų sulaukę profesoriai publikavo apie 3 mokslinius darbus per metus. Vidutinis kiekvieno straipsnio poveikio faktorius mažėjo didėjant produktyvumui, bet vėl padidėjo vyresnio amžiaus mokslininkų publikuojamiems straipsniams. Tuo tarpu citavimo dažnumas nepriklausomai nuo amžiaus buvo stabilus – tai rodo, kad vyresnio amžiaus mokslininkai buvo ir produktyvesni, ir dažniau cituojami už jaunesnius mokslininkus.

Y.Gingraso analizė pagal apimtį yra vienas didžiausių šios srities darbų, sakė Tyrimų ir plėtros strategijos tyrimų centro Katalikiškame universitete Leuvene (Belgija) mokslininkas Wolfgangas Glänzelis. Jis norėtų sužinoti kokia dalis vyresnių mokslininkų publikuojamų darbų yra kitų darbų apžvalgos bei kiek įtakos vyresniųjų bendraautorių produktyvumui turėjo studentų veikla. Pasak W.Glänzelio, tai galėtų būti svarbūs veiksniai, lemiantys matomą vyresnių mokslininkų produktyvumą.

„Didelis įtakos faktorius ir originalumas – ne tas pats“, - pridūrė Anthony van Raanas, studijuojantis mokslo ir technologijų politiką Leideno universitete (Olandija). Vis dėlto šis tyrimas yra svarbus argumentas prieš priverstinį išėjimą į pensiją, kuris yra įprastas dalykas daugelyje Europos šalių.

„Geriau būtų pasilaikyti mokslininkus ir leisti jiems dirbti. Jie gali būti labai produktyvūs“, - sakė A. van Raanas.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Lietuvos mokslininko tyrimai gali pakeisti robotų ateitį

Automatizacija yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, todėl robotų tikslumas tampa vis svarbesniu veiksniu įvairiose srityse – nuo pramoninės gamybos iki medicinos. „Vilnius Tech“ alumnas Marius Šumanas savo doktorantūros studijų metais gilinosi į robotų pozicionavimo klaidų mažinimą, pasitelkdamas inovatyvius mašininio mokymosi metodus.

Keista Urano magnetosfera – trumpalaikė?

1986 metais pro Uraną praskrido „Voyager 2“ – kol kas vienintelis žmonių sukurtas prietaisas, lankęsis šios planetos apylinkėse. Jis dar daugybę planetos ir palydovų nuotraukų bei atliko kitokių matavimų. Gauti duomenys, susiję su planetos magnetosfera, nustebino mokslininkus.

Ar Saulės ašigaliuose rasime sūkurių?

Planetų atmosferose dažnai aptinkame ašigalinius sūkurius. Jų yra ir Žemėje – juos riboja ašigalinės sraujymės, atskiriančios šaltą ašigalių orą nuo ramesnio vidurinių platumų, – ir dujinėse planetose. O ar yra kas nors panašaus Saulėje?

2024 m. lapkritis
2024-11-20 12:19
Dirbtinio intelekto kvailumas ir kitos temos tarpdisciplininėje KTU SHMMF konferencijoje
2024-11-19 21:05
Krovinių svaidymas iš Mėnulio
2024-11-18 09:31
Pagerbtos Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės
2024-11-16 18:42
Potvyniai nesferiškuose dangaus kūnuose
2024-11-15 13:25
Marso pluta – druskinga ir kieta
2024-11-14 21:11
Radijo žybsniai – masyviose galaktikose
2024-11-14 15:23
Masinančios antraštės – evoliuciniai mūsų smegenų spąstai, arba kodėl vartojame per daug informacijos
2024-11-14 13:17
Senovinio Marso vandenyno istorija
2024-11-13 21:04
Membraniniai kosminiai teleskopai
2024-11-10 09:13
Net trys KTU jaunosios tyrėjos – pasauliniame mokslinių tyrimų „pičų“ pusfinalyje
2024-11-09 12:26
Geresni erdvėlaivių varymo algoritmai
2024-11-07 13:24
Lietuvos tyrėjos – Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama