Europos branduolinių tyrimų centre CERN paleistas didžiausias pasaulyje lygiagrečiųjų ir paskirstytų skaičiavimų tinklas (angl. „grid“). Per 100 tūkst. kompiuterių įvairiose šalyse jungiančio tinklo resursai bus naudojami duomenų, gautų atliekant eksperimentus su žymiuoju hadronų greitintuvu, apdorojimui, rašo „Reuters“.
Tiesa, pats hadronų greitintuvas šiuo metu remontuojamas ir turėtų būti vėl paleistas kitų metų pradžioje.
Eksperimentas, prasidėjęs rugsėjo 10 dieną ir turėjęs padėti rasti atsakymą apie visatos kilmę, po devynių dienų buvo sustabdytas dėl helio nutekėjimo 27 km ilgio tunelyje.
Kitais metais paleidus hadronų greitintuvą, naudodamiesi šiuo kompiuterių tinklu, mokslininkai galės realiuoju laiku stebėti ir analizuoti eksperimento duomenis.
Prie šio tinklo kūrimo prisidėjo apie 7 tūkst. mokslininkų iš 33 šalių, o projekto vertė siekė pusę milijardo eurų.
Nors šiuo metu pagrindinis eksperimentas sustabdytas, CERN skaičiavimų tinklo resursai naudojami kitiems tikslams, pavyzdžiui, bandoma rasti vaistus nuo paukščių gripo, analizuojami žemės drebėjimai ir iš anksto nustatomos daugiausiai nuostolių patyrusios vietovės.
Skaičiavimų tinklo pajėgumai prilygsta 140 duomenų centrų, duomenų srautai tarp šio tinklo kompiuterių gali siekti net iki 15 Gb per sekundę. Mokslininkų skaičiavimais, kasmet šis tinklas apdoros 15 petabaitų arba 15 milijonų gigabaitų duomenų, kurie galėtų tilpti į 20 mln. kompaktinių plokštelių.
Panašus, tik kur kas mažesnis lygiagrečiųjų ir paskirstytų skaičiavimų tinklas veikia ir Lietuvoje. „LitGrid“ vadinamas tinklas jungia apie 500 įvairių šalies akademinių institucijų kompiuterių, naudojamų moksliniams skaičiavimams, pavyzdžiui fizikinių ar ekologinių procesų analizei, biologijos ir bioinformatikos procesų modeliavimui.
