Edinburgo lygiagrečių skaičiavimų centro specialistai pradėjo kurti superkompiuterį, kuris pats sugebės optimizuoti savo veiklą, atsižvelgdamas į atliekamus skaičiavimus. Kaip praneša New Scientist, superkompiuteryje vietoj įprastų mikroprocesorių bus naudojamos programuojamos loginės integralinės schemos (FPGA).
FPGA mikroschemos turi dvimatį loginių blokų, kurių tarpusavio maršrutai gali keistis, „tinklą“. Tokia konstrukcija leidžia perprogramuoti procesorių net proceso eigoje. Be to, tokiu atveju naudojama gerokai mažiau energijos, nei jos naudoja „kietos“ architektūros mikroprocesoriai, o pačios integrinės schemos yra kompaktiškesnės.
Komplekso, sukurto 64 FPGA-procesorių pagrindu, veikos sparta bus 1 teraflops. Kita vertus, jis naudos 100 kartų mažiau energijos nei „kietieji“ analogai. Nors šis kompleksas savo sparta nusileis daugeliui jau egzistuojančių superkompiuterių, kurių sparta jau viršija 100 teraflops, tačiau jo kūrėjai kelia sau kitus tikslus. FPGA technologija žinoma jau gana seniai, bet, nepaisant akivaizdžių jos privalumų, nebuvo bandyta kurti daugiaprocesorinės sistemos FPGA pagrindu.
Kaip didžiausią problemą superkompiuterio sumanytojai įvardija tai, jog programų rašymo technika nėra pakankamai išvystyta „ateities mikroschemoms“. Edinburgo mokslininkams sutiko padėti FHPCA grupė kompanijų, užsiimančių tokių įrenginių gamyba ir programavimu. Tikimasi, kad šis kūrinys taps daugelio būsimųjų superkompiuterių prototipu.
Paieška archyve
