Taip mano žinomas britų astrofizikas Stivenas Hokingas, dėl savo spėjimo susilažinęs iš 100 dolerių.
„Didysis priešpriešinių srautų greitintuvas [LHC] padidins energiją, leidžiančią tirti dalelių sąveikas, keturis kartus. Daugelio nuomone, to turėtų būti gana, norint atrasti Higso dalelę“, – BBC radijui sakė S. Hokingas.
„Manau, kad būtų daug įdomiau, jei Higso nerastume. Tai reikštų, kad kažkur suklydome, ir turėtume galvoti iš naujo“, – pridėjo mokslininkas, parašęs keletą knygų, paprastai aiškinančių sudėtingus astofizikos reiškinius.
Fizikai ilgai spėlioja, kaip dalelės įgauna masę. 1964-aisiais britų astrofizikui Piteriui Higsui kilo idėja: turėtų egzistuoti foninis laukas, kuriame dalelės įgauna masę traukiamos per tarpininką, teoretikų pavadintą Higso bozonu.
Pusiau juokais, pusiau rimtai ši dalelė praminta „Dievo dalele“: ji yra visur aplink, tačiau išlieka stulbinančiai užsislaptinusi.
Nors abejodamas, kad Higso bozonas bus atrastas per LHC eksperimentus, S. Hokingas mano, kad pavyks atrasti superpartnerių – dalelių, kurios yra „supersimetriški partneriai“ dabar žinomoms dalelėms. Superpartneriai gali sudaryti paslaptingą tamsiąją materiją, kuri neleidžia galaktikoms išsisklaidyti į šalis.
„Kad ir ką LHC rastų arba nerastų, rezultatai mums daug pasakys apie Visatos struktūrą“, – įsitikinęs S. Hokingas.
Kembridžo matematikos profesoriui dabar yra 66-eri. Prieš 44 metus jam diagnozuota raumenis naikinanti motorinių nervų liga, todėl dabar mokslininkas dienas leidžia vežimėlyje ir kalba naudodamasis kompiuteriu bei balso sintezatoriumi.
